1Noriu, kad žinotumėte, broliai, jog
2Jie visi susirišo su Moze, krikštydamiesi debesyje ir jūroje;
3visi valgė
4ir visi
5
6Tie įvykiai yra mums pavyzdys, kad
7Nepasidarykite stabmeldžiais, kaip kai kurie iš jų, kaip parašyta:
8
9
10
11Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje.
12Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų.
13Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti.
14Todėl, mano mylimieji, sergėkitės stabmeldystės!
15Aš kalbu kaip nuovokiems; apsvarstykite patys, ką sakau.
16
17Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas, nes mes visi dalijamės viena duona.
18Pažiūrėkite į žemiškąjį Izraelį:
19Ką gi sakau? Ar kad stabams paaukota mėsa šį tą reiškia? ar kad ir stabas yra šis tas?
20Ne, aš sakau, kad, aukodami atnašas, pagonys
21Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite būti Viešpaties vaišių dalyviai ir demonų vaišių dalyviai.
22
23
24Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.
25Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami.
26Juk
27Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.
28Bet jei kas jums pasakytų: „Tai atnašinė mėsa“, tai nebevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės.
29Čia aš kalbu ne apie tavo paties, bet apie kito sąžinę. Kam gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės?
30Jeigu aš valgau dėkodamas, kam gi man priekaištaujama dėl to, už ką aš dėkoju Dievui?
31Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.
32Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo Bažnyčios;
33šitaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, ieškodamas ne savo naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti.