1 Metraščių 16:1-43 LTRK2012 - Bible AI

¹Dievo Skrynią atnešus ir padėjus palapinėje, kurią Dovydas buvo jai pastatęs, atnašautos deginamosios aukos ir bendravimo aukos.

²Baigęs atnašauti deginamąsias aukas ir bendravimo aukas, Dovydas palaimino žmones VIEŠPATIES vardu

³ir padalijo visiems izraelitams, kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai, po kepalą duonos, gabalą jautienos ir razinų plokštainį.

⁴Be to, jis paskyrė iš levitų tarnus prie Skrynios, kad maldautų, dėkotų ir šlovintų VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą:

⁵Asafas buvo jų galva, Zacharija — pavaduotojas, Jejelis, Šemiramotas, Jehielis, Matitija, Eliabas, Benajas, Obed Edomas ir Jejelis su arfomis ir lyromis; Asafas turėjo skambinti cimbolais,

⁶o kunigai Benajas ir Jehazielis buvo nuolatiniai Dievo Sandoros Skrynios trimitininkai.

⁷Tuomet Dovydas pirmą kartą pavedė Asafui ir jo broliams šlovinti VIEŠPATĮ:

⁸„Dėkokite VIEŠPAČIUI, šaukitės jo vardo, skelbkite jo darbus tautoms!

⁹Giedokite jam, šlovinkite jį giesme, pasakokite apie jo nuostabius darbus!

¹⁰Didžiuokitės jo šventu vardu; tedžiūgauja širdis tų, kurie ieško VIEŠPATIES.

¹¹Pasitikėkite VIEŠPAČIU ir jo galybe, be paliovos jo veido ieškokite!

¹²Atsiminkite, kokius nuostabius darbus jis yra padaręs, kokius ženklus ir kokius nuosprendžius jis yra paskelbęs,

¹³jūs, jo tarno Izraelio palikuonys, Jokūbo vaikai, jo išrinktieji!

¹⁴Jis, VIEŠPATS, yra mūsų Dievas; visoje žemėje galioja jo žodžiai.

¹⁵Atsiminkite per amžius jo Sandorą, pažadą, duotą tūkstančiui kartų,

¹⁶ⓤSandorą, kurią jis sudarė su Abraomu, ⓥprisiekė Izaokui

¹⁷ⓦir patvirtino įstatu Jokūbui — Izraeliui kaip amžiną Sandorą,

¹⁸tardamas: ‘Duosiu tau Kanaano kraštą, kaip jums paskirtą paveldą’.

¹⁹Tada buvote negausūs, tik saujelė, tiktai pakeliui,

²⁰klajodami iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.

²¹Niekam jis neleido jų engti, dėl jų ⓧbarė karalius,

²²tardamas: ‘Nelieskite mano pateptųjų, neužgaukite mano pranašų!’

²³Giedok VIEŠPAČIUI, visa žeme, skelbkite jo pergalę per dienų dienas!

²⁴Pasakokite apie jo šlovę tautose, apie jo nuostabius darbus visiems žmonėms.

²⁵Juk didis yra VIEŠPATS ir be galo šlovintinas, šiurpulingesnis negu visi kiti dievai.

²⁶Juk visi tautų dievai — tik stabai, o VIEŠPATS padarė dangų;

²⁷jo priekyje — garbė ir didybė, jo buveinėje — jėga ir džiaugsmas.

²⁸Pripažinkite VIEŠPAČIUI, tautų šeimos, pripažinkite VIEŠPAČIUI garbę ir jėgą!

²⁹Teikite VIEŠPAČIUI jo vardo garbę, imkite atnašą ir eikite pas jį, garbinkite VIEŠPATĮ šventą ir didį!

³⁰Drebėk prieš jį, visa žeme! Iš tikro tvirtai stovi pasaulis; niekada nebus pajudintas.

³¹Tesilinksmina dangus, tedžiūgauja žemė, tesako tautos: ‘VIEŠPATS yra karalius!’

³²Jūra ir visa, kas joje, teūžauja, laukai ir visa, kas juose, tedžiūgauja!

³³Visi miško medžiai iš džiaugsmo teošia VIEŠPAČIUI, nes jis ateina valdyti žemės.

³⁴ⓨDėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė amžina!

³⁵Sakykite: ‘Gelbėk mus, Dieve, mūsų išganytojau! Surink mus ir išlaisvink iš tautų, kad dėkotume tavo šventajam vardui ir džiūgautume tavo šlovėje.’

³⁶Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, nuo amžių per amžius!“

³⁶Tada visi žmonės tarė: „Amen!“ ir šlovino VIEŠPATĮ.

³⁷Dovydas paliko ten, prie VIEŠPATIES Sandoros Skrynios, Asafą bei jo brolius nuolatinei tarnybai prie Skrynios pagal kasdienius nuostatus,

³⁸taip pat Obed Edomą drauge su jo šešiasdešimt aštuoniais broliais. Jeditūno sūnus Obed Edomą ir Hosą paliko vartininkais.

³⁹Bet kunigui Cadokui ir jo broliams kunigams jis įsakė pasilikti prie VIEŠPATIES Padangtės, kuri buvo aukštumų alke Gibeone,

⁴⁰atnašauti VIEŠPAČIUI nuolatinių ryto ir vakaro deginamųjų aukų ant deginamųjų atnašų aukuro pagal visa, kas įsakyta Izraeliui VIEŠPATIES duotame Įstatyme.

⁴¹Su jais buvo Hemanas, Jedutūnas ir kiti rinktiniai vyrai, pagal vardus paskirti išreikšti padėką VIEŠPAČIUI, nes jo ištikimoji meilė yra amžina.

⁴²Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus bei cimbolus groti ir muzikos instrumentus šventajai giesmei pritarti. O Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartų sergėti.

⁴³ⓩTada visi žmonės išsiskirstė, kiekvienas į savo namus, ir Dovydas nuėjo namo savo šeimynos palaiminti.