1Jūs,
2matydami jūsų gyvenimo dievobaimingumą ir skaistumą.
3
4bet žmogaus širdies slaptuma — nesugadinta, švelni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse.
5Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir buvo klusnios savo vyrams.
6Taip Sara klausė Abraomo ir
7O ir
8Galiausiai visi būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys [tikėjimo] brolius, gailestingi, nuolankūs.
9Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.
10
11
12
13Kas gi jums pakenks, jei stropiai darysite gera?
14
15Verčiau
16Bet tai darykite švelniai ir atsargiai, turėdami gryną sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti dėl to, už ką jus šmeižia.
17Pagaliau, jei tokia būtų Dievo valia, verčiau kentėti už gerus darbus negu už piktus.
18Kristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje kūnu numarintas, o Dvasia atgaivintas.
19Nužengęs žemyn, jis tąja Dvasia skelbė kalėjime esančioms dvasioms,
20
21Ir jus dabar gelbsti tų dalykų vaizdinys — krikštas. Jis nėra kūno nešvaros nuplovimas, bet maldavimas, kad Dievas suteiktų gryną sąžinę dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo;
22įžengęs į dangų, jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai ir valdžios, ir galybės.