1 Samuelio 21:1-15 LTRK2012 - Bible AI

¹Tada Dovydas nuėjo savo keliu, o Jehonatanas sugrįžo į miestą.

²ⓓDovydas atėjo į Nobą pas kunigą Ahimelechą. Išsigandęs Ahimelechas išėjo Dovydo pasitikti. „Kodėl tu ateini vienas? — tarė jis. — Kodėl nėra nieko kito su tavimi?“ — klausė.

³Dovydas atsakė kunigui Ahimelechui: „Mane karalius pasiuntė su reikalu ir įsakė: ‘Tenežino joks žmogus nieko apie reikalą, kuriuo tave siunčiu ar apie tau duotą įsakymą’. Užtat ir nurodžiau savo vyrams susitikti tokioje ir tokioje vietoje.

⁴O dabar — ką turi po ranka? Duok man penketą kepalų duonos arba ką gali rasti“.

⁵Kunigas atsakė Dovydui: „Paprastos duonos neturiu po ranka, tik pašventintos. Galite jos valgyti, jei vyrai yra susilaikę nuo moterų“.

⁶Dovydas, atsakydamas kunigui, tarė: „Laiduoju, kad moterys buvo atskirtos nuo mūsų, kaip ir praeityje. Kada tik leisdavausi į žygį, net į paprastą kelionę, visų mano vyrų indai būdavo pašventinti[13]. Juo labiau šiandien, kai mūsų kelionė pašventinama ginklais!“

⁷Tad kunigas davė jam pašventintos duonos, nes kitos duonos nebuvo, tiktai padėtinė ⓔduona, kuri buvo paimta iš VIEŠPATIES akivaizdos ir tuo pačiu laiku pakeista šilta duona.

⁸Tą dieną ten buvo vienas iš Sauliaus pareigūnų, užlaikytas VIEŠPATIES akivaizdoje, vardu Doegas Edomitas. Jis buvo Sauliaus vyriausiasis skerdžius.

⁹Tada Dovydas tarė Ahimelechui: „Ar nėra čia pas tave kokios ieties ar kalavijo? Nepasiėmiau nei savo kalavijo, nei jokių ginklų, nes karaliaus reikalas vertė labai skubėti“.

¹⁰„Žiūrėk, — atsakė kunigas, — ten, už efodo, į drabužį įvyniotas ⓕkalavijas Galijoto — filistino, kurį užmušei Elos slėnyje. Jei nori jį imti, imk, nes kito, išskyrus jį, čia nėra“. Dovydas atsakė: „Kito tokio nėra! Duok jį man!“

¹¹Dovydas leidosi į kelionę ir tą dieną pabėgo nuo Sauliaus. Jis atbėgo pas Gato karalių Achišą.

¹²Achišo dvariškiai sakė jam: „Na! Ar tai ne Dovydas, krašto karalius? Argi jis nėra tas, ⓖapie kurį jie dainuoja, šokdami ratelius:

¹²‘Saulius užmušė tūkstančius, o Dovydas — dešimtis tūkstančių’?“

¹³Tuos žodžius Dovydas paėmė į širdį ir ⓗGato karaliaus Achišo labai bijojo.

¹⁴Užtat kada tik būdavo tarp jų, ⓘapsimesdavo bepročiu ir jiems bandant jį sutramdyti elgdavosi kaip pamišėlis: kleizodavo ženklus ant miesto vartų ir varvindavo seiles sau į barzdą. Galop Achišas tarė savo dvariškiams: „Jūs matote, kad tas vyras pamišęs! Tad kodėl reikėjo jį pas mane atvesti?

¹⁵Nejau man trūksta pamišėlių, kad atvedėte šį vyruką prieš mane maivytis? Argi turėtų toks įeiti į mano namus?“