1Devintų Zedekijo karaliavimo metų dešimto mėnesio dešimtą dieną Babilono karalius Nebukadnecaras atžygiavo su visa savo kariuomene prieš Jeruzalę.
2Miestas buvo apgulos būklėje iki vienuoliktų karaliaus Zedekijo metų.
3Ketvirto mėnesio devintą dieną, mieste įsigalėjus nuožmiam badui ir beturčiams nebeturint maisto,
4
5Bet chaldėjų pajėgos vijosi karalių ir pasivijo jį Jericho lygumose. Visa jo kariuomenė, pabėgusi nuo jo, išsisklaidė.
6Karalius buvo suimtas ir nuvestas į Riblą pas Babilono karalių, kuris surengė jam teismą.
7Nužudžius Zedekijo sūnus jo akyse, Zedekijui buvo
8Aštunto mėnesio septintą dieną — tai buvo devyniolikti Babilono karaliaus Nebukadnecaro metai, — į Jeruzalę atvyko karaliaus asmens sargybos vadas ir Babilono karaliaus pareigūnas Nebuzaradanas.
9Jis
10Tada chaldėjų pajėgos, buvusios su sargybos vadu, iš visų pusių išardė Jeruzalės sienas.
11Likučius žmonių, pasilikusių mieste, perbėgėlius — žmones, perėjusius pas Babilono karalių, — visus gyventojų likučius karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas išvarė į tremtį.
12Bet kai kuriuos krašto šalies žmones Nebuzaradanas paliko dirbti vynuogynuose ir arti žemę.
13
14
15Sargybos vadas išgabeno keptuves ir šlakstymo dubenis iš aukso ir sidabro.
16Abiejų stulpų, jūros ir Saliamono padarytų pastovų, šių visų daiktų vario nebuvo įmanoma pasverti.
17Vieno stulpo aukštis buvo aštuoniolika uolekčių. Viršuje jis turėjo varinį antgalį; antgalio aukštis buvo trys uolektys, o aplink antgalį buvo pinučiai su granatmedžio obuoliais, padarytais iš vario. Antrasis stulpas turėjo tokį pat antgalį su pinučiais.
18Sargybos vadas paėmė ir vyriausiąjį kunigą Serają, pavaduotoją kunigą Sofoniją bei trejetą slenksčio sargų.
19O iš miesto jis paėmė kariams vadovavusį dvariškį bei penkis karaliaus tarybos patarėjus, užsilikusius mieste, kariuomenės vado raštininką, vadovavusį šalies žmonių šaukimui prie ginklų, ir šešiasdešimt mieste buvusių paprastų vyrų.
20Paėmęs šiuos žmones, sargybos vadas Nebuzaradanas nuvarė juos pas Babilono karalių į Riblą.
21Babilono karalius įsakė juos užmušti, ir Ribloje, Hamato krašte, jie buvo nubausti mirtimi. Taip Judas tapo ištremtas iš savo žemės.
22
23Karių vadai ir vyrai, išgirdę, kad Babilono karalius paskyrė Gedaliją valdytoju, atėjo į Micpą pas Gedaliją drauge su Netanijos sūnumi Izmaeliu, Kareacho sūnumi Johananu, Tanhumeto Netofiečio sūnumi Seraja bei Maakiečio sūnumi Jaazaniju ir jų vyrais.
24O Gedalijas prisiekė jiems ir jų vyrams. „Nebijokite chaldėjų pareigūnų, — sakė jiems, — pasilikite krašte, tarnaukite Babilono karaliui, ir bus jums gerai“.
25
26Tada
27Trisdešimt septintų Judo karaliaus Jehojachino metų dvylikto mėnesio dvidešimt septintą dieną Babilono karalius Evil Merodachas pirmais savo karaliavimo metais paleido iš kalėjimo Judo karalių Jehojachiną.
28Maloniai kalbėjosi su juo ir davė jam krėslą, aukštesnį už visus krėslus karalių, buvusių pas jį Babilone.
29Tad Jehojachinas nusivilko kalėjimo drabužius. Visas savo gyvenimo dienas jis valgė prie karaliaus stalo.
30O jo išlaikymą karalius užtikrino diena po dienos, visą jo likusį gyvenimą.