2 Korintiečiams 11:1-33 LTRK2012 - Bible AI

¹O, kad jūs pakęstumėte truputėlį mano paikybės! Bet jūs ir pakenčiate.

²Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavyduliavimu. Mat aš jus sužiedavau su vienu vyru, su Kristumi, ir turiu pas jį nuvesti jus kaip skaisčią mergelę.

³Bet aš bijau, kad kaip ⓑangis savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų minčių kas neatitrauktų nuo tyro ir nuoširdaus atsidavimo Kristui.

⁴Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, negu mes paskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, tai jūs ramiausiai tatai pakenčiate.

⁵Bet aš manau nesąs prastesnis už anuos „antapaštalius“.

⁶Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai mes esame jums įrodę visais atžvilgiais.

⁷Nejaugi aš nusidėjau, kad pažeminau save ir išaukštinau jus, paskelbdamas jums Dievo Evangeliją dovanai?!

⁸Aš apiplėšiau kitas Bažnyčias, gaudamas iš jų išlaikymą, kad galėčiau tarnauti jums.

⁹O būdamas pas jus ir stokodamas, nė vieno neapsunkinau. ⓒNeturte sušelpė mane iš Makedonijos atvykę broliai. Aš saugojausi ir ateityje saugosiuos tapti jums našta bet kuria prasme.

¹⁰Sakau jums vardan Kristaus tiesos, esančios manyje, kad šio pasididžiavimo Achajos srityse niekas iš manęs neatims.

¹¹Kodėl? Ar todėl, kad jūsų nemyliu? O, Dievas tai žino!

¹²Kaip darau, taip ir darysiu, kad neduočiau progos ieškantiems priekabių pagyrūnams, kurie norėtų pasirodyti esą tokie kaip ir mes.

¹³Juk tokie yra anie netikri apaštalai, klastingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais.

¹⁴Ir nenuostabu, nes pats šėtonas geba apsimesti šviesos angelu.

¹⁵Tad nieko ypatinga, jei ir jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus toks, kokie jų darbai.

¹⁶Aš kartoju: nelaikykite manęs kvailiu! O jeigu jau laikote, tai pasiklausykite manęs kaip kvailo, kad galėčiau bent truputį pasigirti.

¹⁷Ką pasakysiu, pasakysiu ne Viešpaties valia, bet tartum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti.

¹⁸Kadangi daug kas giriasi kūno dalykais, tai pasigirsiu ir aš.

¹⁹Juk, būdami protingi, jūs mokate mielai pakęsti paikuosius.

²⁰Beje, jūs ir pakenčiate, kai jie jus pavergia, kai apryja, kai apiplėšia, kai prieš jus puikuojasi, kai užgauna per veidą.

²¹Savo gėdai sakau, kad mes buvome per silpni taip su jumis elgtis...

²¹Bet jei kas drįsta kuo nors girtis — tai sakau iš kvailumo, — drįstu ir aš.

²²Jie hebrajai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš.

²³Jie Kristaus tarnai? Iš kvailumo sakau: aš juo labiau! Aš daug daugiau įdėjau triūso. Kur kas daugiau ⓓkalėjau. Esu gavęs nepalyginti daugiau rykščių ir daugel kartų buvęs mirties pavojuje.

²⁴Nuo žydų gavau penkis kartus po ⓔketuriasdešimt be vieno kirčio.

²⁵Tris kartus ⓕgavau lazdų, vienąkart buvau ⓖapsvaidytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau atviroje jūroje.

²⁶Dažnai būdavau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose ⓗnuo savo tautiečių, pavojuose ⓘnuo pagonių, miesto pavojuose, dykumos pavojuose, jūros pavojuose, pavojuose nuo netikrų brolių.

²⁷Man teko daug triūsti ir vargti, dažnai budėti naktimis, badauti ir trokšti, dažnai pasninkauti, dažnai kęsti šaltį ir nuogumą.

²⁸Be kita ko, kasdien vargstu, rūpindamasis visomis Bažnyčiomis[7].

²⁹Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?!

³⁰Jei reikia girtis, girsiuosi savo silpnumu.

³¹Viešpaties Jėzaus Dievas ir Tėvas, kuriam šlovė per amžius, žino, kad nemeluoju.

³²ⓙDamaske karaliaus Areto etnarchas saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane suimti,

³³bet aš buvau pro langą nuleistas pintinėje per mūrą ir tik taip ištrūkau iš jo nagų.