2 Samuelio 1:1-27 LTRK2012 - Bible AI

¹Po Sauliaus mirties — Dovydas jau buvo sugrįžęs nugalėjęs Amaleką — Dovydas praleido dvi dienas Ciklage.

²Trečią dieną iš Sauliaus stovyklos staiga atėjo vyras suplėšytais drabužiais ir dulkėmis ant galvos. Priėjęs prie Dovydo, žemai nusilenkdamas, parpuolė ant žemės.

³„Iš kur ateini?“ — klausė Dovydas. Jis atsakė: „Ką tik pabėgau iš Izraelio stovyklos“.

⁴„Kas atsitiko? — klausė Dovydas. — Sakyk!“

⁵Jis atsakė: „Kariai bėgo iš mūšio lauko, bet taip pat daug karių krito ir žuvo. Žuvo ir Saulius bei jo sūnus Jehonatanas“.

⁶Tada Dovydas paklausė atnešusį žinią vaikiną: „Iš kur žinai, kad Saulius ir jo sūnus Jehonatanas žuvo?“ Žinią atnešęs vaikinas tarė: ⓐ„Pasitaikė, kad aš buvau ant Gilbojos kalno. Žiūriu, Saulius parkritęs ant savo ieties, o prie jo artinasi kovos vežimai ir raitininkai.

⁷Pažvelgęs atgal, jis pamatė mane ir pašaukė. ‘Aš čia!’ — atsakiau.

⁸Jis manęs paklausė: ‘Kas tu?’ ‘Amalekietis’, — atsakiau.

⁹Tada jis tarė man: ‘Ateik, stokis ant manęs ir pribaik mane, nes aš kankinuosi ir esu vos gyvas’.

¹⁰Taigi aš stojausi ant jo ir pribaigiau, nes žinojau, kad jis niekada daugiau nebepakils iš vietos, kur buvo parkritęs. Tada nuėmiau karūną jam nuo galvos bei antrankovį nuo rankos ir atnešiau čia savo viešpačiui“.

¹¹Dovydas ėmė ir persiplėšė drabužius. Tą pat padarė visi su juo buvę vyrai.

¹²Jie raudojo ir verkė, pasninkaudami ligi vakaro dėl Sauliaus ir dėl jo sūnaus, ir dėl VIEŠPATIES kariuomenės, ir dėl Izraelio namų, nes šie buvo kritę nuo kalavijo.

¹³Vaikinui, atnešusiam žinią, Dovydas tarė: „Iš kur tu?“ Jis atsakė: „Aš ateivio sūnus, amalekietis“.

¹⁴„Kaip išdrįsai, — tarė jam Dovydas, — pakelti ranką ir užmušti VIEŠPATIES pateptąjį?“

¹⁵Tada, pasišaukęs vieną savo vyrų, Dovydas tarė jam: „Ateik ir užmušk jį!“ Tas smogė, ir jis numirė.

¹⁶O Dovydas sakė: „Tekrinta tavo kraujas ant tavo galvos, nes savo paties lūpomis paliudijai prieš save: ‘Aš užmušiau VIEŠPATIES pateptąjį’“.

¹⁷Dovydas užvedė šią raudą dėl Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano.

¹⁸Jis įsakė, kad Judo žmonės būtų mokomi Lanko giesmės; ji užrašyta ⓑJašaro knygoje[1].

¹⁹„Deja! Izraeli, tavo šlovė guli nužudyta tavo aukštumose! Kaip krito galiūnai!

²⁰Nepasakokite apie tai Gate, neskelbkite to Aškelono gatvėse, kad filistinų dukterys nesidžiaugtų, kad neapipjaustytųjų dukterys nedžiūgautų.

²¹O Gilbojos kalnai! Tenebūna jums nei rasos, nei lietaus, nei derlingų laukų! Juk ten buvo numestas galiūnų skydas, skydas Sauliaus, nepateptas aliejumi.

²²Nuo užmuštųjų kraujo, nuo rubuilių galiūnų Jehonatano strėlė niekada negrįžo, Sauliaus kalavijas niekada nebuvo veltui ištrauktas.

²³Saulius ir Jehonatanas, mylimi ir šaunūs! Nei gyvendami, nei mirdami, niekada jie nebuvo perskirti! Jie buvo spartesni už erelius, stipresni už liūtus.

²⁴O Izraelio dukterys, verkite Sauliaus, aprengusio jus brangiu purpuru, išpuošusio auksu jūsų apdarą!

²⁵Kaip krito galiūnai mūšio sūkuryje! Jehonatanas guli nužudytas tavo aukštumose.

²⁶Sielvartauju dėl tavęs, mano broli Jehonatanai! Be galo brangus tu man buvai, nuostabi man buvo tavo meilė, viršijanti moters meilę.

²⁷Kaip krito galiūnai ir pražuvo karo ginklai!“