Apaštalų darbų 1:1-26 LTRK2012 - Bible AI

¹ⓐPirmoje knygoje[1], Teofili, aš pasakojau apie viską, ką Jėzus nuo pat pradžių veikė ir mokė

²iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų, pirmiau per Šventąją Dvasią davęs savo išrinktiesiems apaštalams įsakymų.

³Po savo kančios jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo karalystę.

⁴Kartą, bevalgant prie bendro stalo, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti ⓑTėvo pažado, „apie kurį, — tarė jis, — esate girdėję iš manęs;

⁵mat ⓒJonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“.

⁶Susirinkusieji ėmė jį klausinėti: „Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“

⁷Jis atsakė: „Ne jums žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia.

⁸Bet kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir ⓓtapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių“.

⁹ⓔTai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių.

¹⁰Kai jie, akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais

¹¹ir prabilo: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų“.

¹²Tuomet jie sugrįžo į Jeruzalę iš vadinamojo Alyvų kalno, buvusio netoliese — kiek leidžiama nueiti šabo dieną.

¹³Parėję jie susirinko aukštutiniame kambaryje, kur buvo apsistoję. Ten buvo ⓕPetras, Jonas, Jokūbas ir Andriejus, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Simonas Uolusis[2] ir Judas, Jokūbo brolis.

¹⁴Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei jo broliais.

¹⁵Vieną dieną, atsistojęs tarp brolių — ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų, — Petras tarė:

¹⁶„Broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašingai ištarė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu.

¹⁷Jis juk buvo mūsų būryje ir turėjo dalį šioje tarnystėje.

¹⁸Bet jis niekšybės kaina įsigijo sklypą, paskui stačia galva puolė žemyn, plyšo pusiau, ir visi jo viduriai išėjo.

¹⁹ⓖTai pasidarė žinoma visiems Jeruzalės gyventojams, ir anas sklypas jų kalba buvo pavadintas Hakeldamachu; tai reiškia ‘Kraujo sklypas’.

²⁰Beje, Psalmyne parašyta: ir: ⓘ Tegul kitas perima jo pareigas.

²⁰ⓗ Jo kiemas dykviete tepavirsta, ir tegul niekas tenai nebegyvena,

²¹Taigi vienam vyrų, kurie drauge su mumis vaikščiojo visą laiką, kol Viešpats Jėzus buvo tarp mūsų,

²²pradedant ⓙJono krikštu ir baigiant Jėzaus iš mūsų paėmimu, reikia kartu su mumis ⓚtapti jo prisikėlimo liudytoju[3].“

²³Ir jie pasiūlė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justą, ir Motiejų.

²⁴Paskui meldėsi: „Tu, Viešpatie, kuris visų širdis pažįsti, parodyk, katrą iš šiųdviejų pasirenki,

²⁵kad užimtų tą apaštalo tarnystės vietą, nuo kurios nuklydo Judas, pasukdamas į savo kelią“.

²⁶Tada metė burtus, ir burtas krito Motiejui, ir jis buvo priskaitytas prie vienuolikos apaštalų.