Apaštalų darbų 2:1-47 LTRK2012 - Bible AI

¹Atėjus ⓛSekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje.

²Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo.

³Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų.

⁴Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.

⁵Jeruzalėje buvo žydų, pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi.

⁶Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant.

⁷Lyg nesavi ir nustėrę, jie klausinėjo: „Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai?

⁸Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?!

⁹Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos,

¹⁰Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai,

¹¹žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai — mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis“.

¹²Visi be galo stebėjosi ir, nieko nesuprasdami, klausinėjo: „Ką tai reiškia?“

¹³O kiti šaipėsi: „Jie prisigėrę jauno vyno“.

¹⁴Tada stojo Petras su Vienuolika ir, pakėlęs balsą, prabilo: „Jūs, Judėjos žmonės bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma; įsiklausykite į mano žodžius!

¹⁵Šie vyrai nėra, kaip jūs manote, prisigėrę — juk dabar vos trečia dienos valanda, —

¹⁶bet čia išsipildė pranašo Joelio pasakyti žodžiai:

¹⁷ⓜPaskutinėmis dienomis, — sako Dievas, — aš kiekvienam kūnui išliesiu savosios Dvasios. Tuomet jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o jūsų seniai sapnuos sapnus.

¹⁸Taip pat ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis aš išliesiu savosios Dvasios, ir jie pranašaus.

¹⁹Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.

²⁰Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis — krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai,

²¹ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.

²²Izraelio vyrai! Klausykite, ką pasakysiu: Jėzų Nazarietį, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per jį nuveikė Dievas tarp jūsų, kaip patys žinote,

²³ⓝtaigi tą vyrą, Dievo valios sprendimu bei numatymu išduotą, jūs nedorėlių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus.

²⁴ⓞDievas jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties kankynės, nes buvo neįmanoma, kad jis liktų mirties grobis.

²⁵Juk Dovydas apie jį sako:

²⁵ⓟ Aš visuomet prieš akis turiu Viešpatį, nes jis stovi mano dešinėje, kad nesusvyruočiau.

²⁶Todėl pralinksmėjo mano širdis, krykštavo mano lūpos, ir mano kūnas ilsėsis su viltimi,

²⁷nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų pasaulyje ir neduosi savo šventajam supūti.

²⁸Gyvenimo kelius tu man atvėrei ir pripildysi mane džiaugsmo savo akivaizdoje.

²⁹Broliai! Norėčiau jums atvirai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis ir mirė, ir buvo palaidotas, o jo kapas yra pas mus iki šios dienos.

³⁰Būdamas pranašas ir žinodamas iškilmingą ⓠDievo priesaiką, kad jo palikuonis užimsiąs jo sostą,

³¹Dovydas visa tai numatė ir kalbėjo apie Mesijo prisikėlimą, kad jis neliksiąs mirusiųjų pasaulyje ir jo kūnas nesupūsiąs.

³²Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai.

³³Dievo dešinės išaukštintas, jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir ją dabar išliejo. Jūs tai matote ir girdite.

³⁴Juk ne Dovydas pakilo į dangų. Jis pats kalba:

³⁴ⓡ Viešpats tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje,

³⁵aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų.

³⁶Tad tegu tvirtai įsitikina visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Mesiju tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote“.

³⁷Tie žodžiai verte vėrė jiems širdį, ir jie ėmė klausinėti Petrą bei kitus apaštalus: „Ką mums daryti, broliai?“

³⁸Petras jiems atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės; tada gausite Šventosios Dvasios dovaną.

³⁹Juk jums skirtas pažadas, taip pat jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas“.

⁴⁰Dar daugeliu kitų žodžių jis primygtinai ragino juos ir sakė: „Gelbėkitės iš šitos iškrypusios padermės!“

⁴¹Kurie priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius.

⁴²Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų.

⁴³Nuostaba ėmė kiekvieną, nes apaštalai darė daug stebuklingų ženklų.

⁴⁴ⓢVisi tikintieji laikėsi drauge ir visa turėjo bendra.

⁴⁵Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.

⁴⁶Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, džiugia ir tauria širdimi drauge vaišindavosi,

⁴⁷garbindami Dievą, ir buvo visos liaudies mylimi. O Viešpats kasdien didino jų būrį tais, kurie ėjo į išganymą.