Apreiškimo Jonui 1:1-20 LTRK2012 - Bible AI

¹Jėzaus Kristaus Apreiškimas, kurį Dievas jam davė, kad jis atskleistų jo tarnams, kas turi greitai įvykti. Per savo pasiųstą angelą jis padarė jį žinomą savajam tarnui Jonui.

²Šis paliudijo Dievo žodį bei Jėzaus Kristaus liudijimą — visa, ką buvo matęs.

³Palaiminti pranašystės žodžių skaitytojas ir klausytojai, tie, kurie laikosi, kas joje parašyta, nes laikas jau arti.

⁴Jonas septynioms Azijos Bažnyčioms: malonė ir ramybė jums nuo to, ⓐkuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, ir nuo ⓑseptynių dvasių, esančių priešais jo sostą,

⁵ir nuo Jėzaus Kristaus, ⓒištikimojo liudytojo, mirusiųjų ⓓpirmagimio, žemės karalių valdovo. Tam, kuris mus myli ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes[1],

⁶ir ⓔpadarė iš mūsų karaliją bei kunigus savo Dievui ir Tėvui, — jam šlovė ir galybė per amžių amžius! Amen.

⁷ⓕŠtai jis ateina su debesimis, ir išvys jį ⓖkiekviena akis, net ir tie, kurie jį perdūrė; ir dėl jo raudos ⓗvisos žemės giminės. Taip, amen!

⁸ⓘ„Aš esu Alfa ir Omega“, — sako Viešpats Dievas, ⓙkuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, Visagalis.

⁹Aš, Jonas, jūsų brolis ir sielvarto, karalystės bei ištvermės bendrininkas Jėzuje, buvau saloje, vardu Patmas, dėl Dievo žodžio ir Jėzaus liudijimo.

¹⁰Aš turėjau dvasios pagavą Viešpaties dieną ir išgirdau sau už nugaros galingą balsą, tarsi trimitą,

¹¹bylojantį: „Ką matai, surašyk į knygą ir pasiųsk septynioms Bažnyčioms: į Efezą, į Smirną, į Pergamą, į Tiatyrus, į Sardus, į Filadelfus ir Laodikėją“.

¹²Tuomet aš atsigręžiau pažiūrėti balso, kalbėjusio su manimi, ir atsigręžęs išvydau septynis aukso žibintuvus,

¹³o žibintuvų viduryje — ⓚpanašų į Žmogaus Sūnų, ⓛapsivilkusį ilga tunika ir persijuosusį per krūtinę aukso juosta.

¹⁴ⓜJo galva ir plaukai buvo balti kaip balčiausia vilna ar sniegas, ⓝjo akys tarsi ugnies liepsna,

¹⁵jo kojos panašios į krosnyje įkaitintą skaistvarį, ir ⓞjo balsas buvo tarytum didžių vandenų šniokštimas.

¹⁶Dešinėje rankoje jis laikė septynias žvaigždes, iš jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, o jo veidas buvo tarytum saulė, žibanti visu skaistumu.

¹⁷Jį išvydęs, aš puoliau jam po kojų tarsi negyvas. Bet jis uždėjo ant manęs savo dešinę ir prabilo: „Nebijok! ⓟAš esu Pirmasis ir Paskutinysis,

¹⁸ir Gyvasis. Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus.

¹⁹Tad užrašyk, ką būsi regėjęs, kas yra ir kas turi vėliau įvykti.

²⁰Štai septynių žvaigždžių, kurias regėjai mano dešinėje, ir septynių aukso žibintuvų slėpinys: septynios žvaigždės — tai septynių Bažnyčių angelai, o septyni žibintuvai — tai septynios Bažnyčios.