Apreiškimo Jonui 11:1-19 LTRK2012 - Bible AI

¹Ir buvo man duotas nendrinis mastas, panašus į lazdą, ir buvo liepta: „Kelkis ir ⓠišmatuok Dievo šventyklą, aukurą ir tuos, kurie tenai meldžiasi.

²O šventyklos išorinį kiemą praleisk, nematuok jo, nes jis skirtas pagonims. ⓡJie tryps šventąjį miestą keturiasdešimt du mėnesius.

³Aš duosiu galią savo dviem liudytojams, kad jie, maišais apsivilkę, pranašautų tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų“.

⁴Jie yra ⓢdu alyvmedžiai ir du žibintuvai, stovintys visos žemės Viešpaties akivaizdoje.

⁵Jei kas panorės juos skriausti, iš jų burnos išsiverš ugnis ir praris jų priešininkus. Jei kas norės jiems kenkti, tas irgi taip žus.

⁶Juodu turi galią ⓣužrakinti dangų, kad jų pranašavimo dienomis nelytų lietus, ⓤturi galią vandenis paversti krauju ir ⓥištikti žemę bet kokia neganda, kada panorės.

⁷Kai jie baigs liudyti, ⓦžvėris, išlindęs iš bedugnės, ⓧkovos su jais, nugalės ir nužudys juos.

⁸Jų lavonai gulės aikštėje didžiojo miesto, kuris dvasine prasme ⓨvadinamas Sodoma ir Egiptu, kur ir jų Viešpats buvo nukryžiuotas.

⁹Tuomet įvairių tautų, genčių, kalbų ir giminių žmonės galės žiūrėti į jų lavonus pusketvirtos dienos, ir nebus leista jų lavonų palaidoti kape.

¹⁰Žemės gyventojai džiūgaus ir linksminsis dėl jų žuvimo, jie siuntinės vieni kitiems dovanas, nes tuodu pranašai vargino žemės gyventojus.

¹¹O po pusketvirtos dienos ⓩgyvybės dvasia nuo Dievo įžengė į juodu. Jie pašoko ant kojų, ir didžiulė baimė pagavo tuos, kurie į juos žiūrėjo.

¹²Tada jie išgirdo galingą balsą iš dangaus, kuris jiems šaukė: „Užženkite šen!“, ir ⓐjiedu užžengė į dangų debesyje, o jų priešai žiūrėjo į juodu.

¹³Tą pačią valandą kilo ⓑbaisus žemės drebėjimas, ir dešimta dalis miesto sugriuvo. Nuo žemės drebėjimo žuvo septyni tūkstančiai žmonių, o kiti, baimės pagauti, ėmė garbinti dangaus Dievą.

¹⁴Antroji neganda praėjo. Štai greit artinasi trečioji neganda.

¹⁵Sutrimitavo septintasis angelas. Danguje pasigirdo galingi balsai, kurie skelbė: „Pasaulio karalystė tapo mūsų Viešpaties ir jo Mesijo karalyste, ir ⓒjis karaliaus per amžių amžius!“

¹⁶O dvidešimt keturi vyresnieji, sėdintys savo sostuose Dievo akivaizdoje, parpuolė veidais žemėn ir ėmė šlovinti Dievą,

¹⁷šaukdami:

¹⁷„Dėkojame tau, Viešpatie, Visagali Dieve, kuris esi ir kuris buvai, kad pasiėmei savo didžiąją galybę ir ėmei viešpatauti.

¹⁸Tautos įširdo, tačiau atėjo ⓓtavo rūstybės laikas, metas teisti mirusius ir atsilyginti savo tarnams, pranašams ir šventiesiems, ir ⓔvisiems bijantiems tavojo vardo, mažiems ir dideliems, ir metas sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę“.

¹⁹Ir atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė šventykloje jo Sandoros Skrynia, ir ⓕsušvytravo žaibai, nuskambėjo balsai ir griaustiniai, kilo žemės drebėjimas, ir pabiro ⓖbaisi kruša.