Apreiškimo Jonui 12:1-18 LTRK2012 - Bible AI

¹Ir pasirodė danguje didis ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas.

²Ji buvo nėščia ir dejavo, kentėdama sąrėmius bei gimdymo sopulius.

³Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai didžiulis ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su ⓗdešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų.

⁴Jo uodega ⓘnušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas tykodamas sustojo priešais moterį, kad jai pagimdžius prarytų kūdikį.

⁵Ir ji pagimdė sūnų, berniuką, kuriam skirta ⓙganyti visas tautas geležine lazda. ⓚKūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto.

⁶O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta būstinė, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.

⁷Ir užvirė danguje kova. ⓛMykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai,

⁸bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje.

⁹Taip buvo išmestas didysis slibinas, ⓜsenoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. ⓝJis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.

¹⁰Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį:

¹⁰„Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė, karalystė ir jo Kristaus valdžia, nes išmestas ⓞmūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.

¹¹Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės ir nebijojo mirti.

¹²Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“.

¹³Slibinas, pamatęs, kad yra nutrenktas žemėn, puolė persekioti moterį, kuri buvo pagimdžiusi berniuką.

¹⁴Bet moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi į dykumą, į savo būstinę, kur bus maitinama ir saugoma nuo gyvatės per ⓟlaikotarpį, du laikotarpius ir pusę laikotarpio.

¹⁵Gyvatė paskui moterį iš savo nasrų paleido upę lyg vandenį, kad srovė ją pagriebtų.

¹⁶Bet žemė pagelbėjo moteriai: žemė atvėrė savo žiotis ir sugėrė upę, kurią slibinas buvo paliejęs iš savo nasrų.

¹⁷Ir įnirto slibinas prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą.

¹⁸O aš stovėjau ant jūros kranto[7].