Apreiškimo Jonui 3:1-22 LTRK2012 - Bible AI

¹Sardų Bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako tas, kuris laiko septynias Dievo dvasias ir septynias žvaigždes. Aš žinau tavo darbus: tave vadina gyvu, o tu esi miręs.

²Prabusk ir stiprink, kas dar tik merdi! Aš nerandu tavo darbų, tobulų mano Dievo akivaizdoje.

³Todėl prisimink, kaip esi priėmęs ir išgirdęs; laikykis to ir atsiversk! Jeigu nebudėsi, ⓒaš ateisiu kaip vagis, ir tu nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu.

⁴Vis dėlto tu Sarduose turi tegul ir nedaugelį žmonių[2], kurie nėra susitepę drabužių. Jie vaikščios su manimi apsirengę baltai, nes jie šito verti.

⁵Taigi nugalėtojas bus aprengtas baltais drabužiais, ir ⓓjo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos. ⓔAš išpažinsiu jo vardą savo Tėvo ir jo angelų akivaizdoje’.

⁶Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia skelbia Bažnyčioms.

⁷Filadelfų Bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai kalba Šventasis, Tiesakalbis, turintis ⓕDovydo raktą, — tas, kuris atrakina, ir niekas nebeužrakina, užrakina, ir niekas nebeatrakina.

⁸Aš žinau tavo darbus. Štai atvėriau prieš tave duris, ir niekas nebegali jų užrakinti; žinau, nedaug turi jėgų, bet išlaikei mano žodį ir neatsižadėjai mano vardo.

⁹Štai aš duodu tau kai kuriuos iš šėtono sinagogos, iš tų, kurie tvirtina, jog jie žydai, bet nėra, nes jie meluoja. Taigi aš padarysiu, kad jie ⓖateitų, pultų tau po kojų ir suprastų, jog ⓗaš esu pamilęs tave.

¹⁰Kadangi tu laikeisi mano paliepimo ištverti, tai ir aš tave apsaugosiu nuo išbandymo valandos, kuri ištiks visą pasaulį, kad būtų išmėginti žemės gyventojai.

¹¹Ateisiu netrukus. Sergėk, ką turi, kad niekas neatimtų tavo vainiko.

¹²Nugalėtoją aš padarysiu stulpu savo Dievo šventykloje, ir jis nebeišeis laukan; užrašysiu ant jo savo Dievo vardą ir vardą savo Dievo miesto, ⓘnaujosios Jeruzalės, nužengiančios iš dangaus nuo mano Dievo, ir savo ⓙnaująjį vardą’.

¹³Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia skelbia Bažnyčioms!

¹⁴Laodikėjos Bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai skelbia Amen, ištikimasis bei tiesakalbis Liudytojas, ⓚDievo kūrybos Pradžia.

¹⁵Žinau tavo darbus, jog nesi nei šaltas, nei karštas. O kad būtum arba šaltas, arba karštas!

¹⁶Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu[3] tave iš savo burnos.

¹⁷Tu juk sakai: ‹Aš esu turtingas ir pralobęs ir nieko nebestokoju,› — o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir plikas.

¹⁸Aš tau patariu pirkti iš manęs ugnyje išgryninto aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum.

¹⁹Aš baru ir ugdau ⓛtuos, kuriuos myliu; tad būk uolus ir atsiversk!

²⁰Štai aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi.

²¹Nugalėtojui aš leisiu atsisėsti šalia savęs, savo soste, panašiai kaip aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo jo soste’.

²²Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia skelbia Bažnyčioms!“