Apreiškimo Jonui 4:1-11 LTRK2012 - Bible AI

¹Paskui aš regėjau: štai atsivėrė vartai danguje, ir pirmasis balsas, kurį buvau girdėjęs man gaudžiant tarsi trimitą, kalbėjo: „Užženk čionai, aš tau parodysiu, kas toliau turi įvykti“.

²ⓜBematant mane ištiko dvasios pagava. Ir štai danguje stovėjo sostas, o soste buvo Sėdintysis.

³Jo išvaizda buvo panaši į jaspio ir sardžio brangakmenius, o vaivorykštė, juosianti sostą, buvo panaši į smaragdą.

⁴Aplinkui sostą regėjau dvidešimt keturis sostus ir tuose sostuose sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius baltais drabužiais, o jų galvas puošė aukso vainikai.

⁵Nuo sosto skriejo ⓝžaibai, aidėjo balsai ir griaustiniai; septyni ⓞdeglai liepsnojo priešais sostą, o tai yra ⓟseptynios Dievo dvasios.

⁶Priešais sostą tviskėjo ⓠtarsi stiklo jūra, panaši į krištolą; sosto viduryje ir aplinkui sostą buvo ⓡketurios būtybės, pilnos akių iš priekio ir iš užpakalio.

⁷ⓢPirmoji būtybė buvo panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tarytum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį.

⁸ⓣKiekviena iš keturių būtybių turėjo po šešis sparnus; aplinkui ir viduje jos buvo ⓤpilnos akių. Ir be perstojo, dieną ir naktį, jos šaukė:

⁸„Šventas, šventas, šventas Viešpats, visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateis!“

⁹Ir kiekvieną kartą, kai Sėdintįjį soste, Gyvąjį per amžių amžius, būtybės šlovindavo, garbindavo ir jam dėkodavo,

¹⁰dvidešimt keturi vyresnieji parpuldavo prieš Sėdintįjį soste, pagarbindavo Gyvąjį per amžius ir numesdavo savo vainikus priešais sostą, kartodami:

¹¹„Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo valia visa yra ir buvo sutverta“.