Hebrajams 12:1-29 LTRK2012 - Bible AI

¹Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,

²žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų. Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.

³Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia!

⁴O jums dar ir neteko priešintis iki kraujo, grumiantis su nuodėme.

⁵Nejaugi būsite užmiršę paguodos žodžius, pasakytus jums kaip sūnums: ⓑ Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos ir nenusimink jo baramas,

⁶nes Dievas griežtai auklėja, ką myli, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priglaudžia.

⁷Jums reikia pakentėti dėl drausmės. Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja?!

⁸Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai.

⁹Jau mūsų kūno tėvai mus pabausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume?!

¹⁰Juk anie savo nuožiūra mus drausmino nedaugeliui dienų, o šis tai daro mūsų labui, kad taptume jo šventumo dalininkais.

¹¹Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams.

¹²ⓒTodėl pakelkite nuleistas rankas, ištieskite pasilpusius kelius

¹³ir ⓓvaikščiokite, palikdami tiesius pėdsakus, kad kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų.

¹⁴Siekite santaikos su visais, siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties.

¹⁵Žiūrėkite, kad kas nors nenustotų Dievo malonės, kad kokia ⓔkarti žalinga šaknis neišleistų daigų ir daugelis ja nesusiterštų,

¹⁶kad neatsirastų ištvirkėlių ir šventenybių niekintojų kaip Ezavas, ⓕuž valgio kąsnį pardavęs pirmagimio teises.

¹⁷ⓖJūs žinote, kad jis ir paskui, norėdamas gauti palaiminimą, buvo atmestas ir nerado progos atgailai, nors su ašaromis jos ieškojo.

¹⁸ⓗJūs prisiartinote ne prie apčiuopiamo ir ugnimi liepsnojančio kalno ar prie audringos tamsos, ar ūkanų, ar viesulo,

¹⁹ar trimito skardesio, ar žodžių skambesio, kurį išgirdę žmonės meldė daugiau jiems nebekalbėti.

²⁰Mat jie negalėjo pakelti įsakymo: ⓘNet jeigu gyvulys paliestų kalną, jis turi būti užmuštas akmenimis.

²¹Anas reginys buvo toks baisus, jog Mozė pasakė: ⓙ„Bijau ir visas drebu!“

²²Bet jūs esate prisiartinę prie Siono kalno bei gyvojo Dievo miesto, dangaus Jeruzalės, prie nesuskaitomų tūkstančių angelų ir iškilmingojo sambūrio,

²³prie danguje įrašytųjų pirmagimių Bažnyčios, prie visų Teisėjo Dievo, prie ištobulintų teisiųjų dvasių

²⁴ir prie Naujosios Sandoros Tarpininko Jėzaus bei prie apšlakstymo krauju, kuris byloja geriau už ⓚAbelio kraują.

²⁵Žiūrėkite, kad neatstumtumėte kalbančiojo, nes jeigu anie neišsisuko, kai atmetė tą, kuris žemėje davė įspėjimų, tai juo labiau neišsisuksime mes, nusigręžę nuo to, kuris kalba ⓛiš dangaus.

²⁶Jo balsas anuomet drebino žemę, o dabar jis žada: ⓜAš dar kartą sudrebinsiu ne tik žemę, bet ir dangų!

²⁷Žodžiai dar kartą rodo, kad sudrebintieji dalykai kaip sutvertieji bus permainyti, kad pasiliktų tai, kas nesudrebinama.

²⁸Todėl gaudami nepajudinamą karalystę, būkime dėkingi ir deramai tarnaukime Dievui su pagarba ir baime,

²⁹nes mūsų ⓝDievas yra ryjanti ugnis.