Išėjimo 15:1-27 LTRK2012 - Bible AI

¹Tada ⓝMozė ir izraelitai giedojo VIEŠPAČIUI šią giesmę: „Aš giedosiu VIEŠPAČIUI, nes jis šlovingai nugalėjo, nugramzdino į jūrą žirgą ir vežėją.

²ⓞ VIEŠPATS mano jėga ir giesmė — jis mane išgelbėjo! Aš jį garbinsiu, jis — mano Dievas! Aš jį aukštinsiu, jis — mano tėvo Dievas!

³VIEŠPATS yra Galiūnas, VIEŠPATS jo vardas!

⁴Faraono kovos vežimus ir kariuomenę nubloškė į jūrą, Nendrių jūroje paskandino jo geriausius vadus!

⁵Bedugnės vandenys juos užliejo, jie nugrimzdo į gelmes kaip akmuo.

⁶Tavo dešinė, VIEŠPATIE, nuostabi savo jėga, tavo dešinė ranka, VIEŠPATIE, triuškina priešus!

⁷Savo didybės šlove nugalėjai priešininkus, išliejai savo įniršį, kuris surijo juos kaip ugnis suryja šiaudus.

⁸Tavo nirtulio dvelktelėjimu susitelkė vandenys, ir bangos iškilo tarsi pylimas, bedugnės vandenys sustingo viduryje jūros.

⁹Priešas sakė: ‘Vysiuosi ir pasivysiu, pasidalysiu grobį, pasisotinsiu. Išsitrauksiu kalaviją, mano ranka juos sunaikins’.

¹⁰Bet tu papūtei savo vėju, ir jūra juos užliejo; jie nugrimzdo tarsi švinas į gilų vandenį.

¹¹Kas tarp dievų tau lygus, VIEŠPATIE? Kas, kaip tu, nuostabus šventumu? Baisus darbų šlove, darantis stebuklus;

¹²kai ištiesei savo dešinę, žemė juos prarijo.

¹³Savo ištikima meile vedei tautą, kurią išpirkai, savo galia juos lydėjai į savo šventąją buveinę.

¹⁴Tai girdėdamos drebėjo tautos, skausmas apėmė Filistijos gyventojus.

¹⁵Edomo vadus pagavo išgąstis; drebulys apėmė Moabo galiūnus; nutirpo iš baimės visi Kanaano gyventojai.

¹⁶Juos apėmė baimė ir siaubas; tavo rankos galybe jie nutilo kaip akmuo, kolei praėjo tavo tauta, VIEŠPATIE, kolei praėjo tauta, kurią išpirkai.

¹⁷Tu juos įvedei ir pasodinai savo paveldo kalne, toje vietoje, VIEŠPATIE, kurią padarei savo buveine, toje šventykloje, VIEŠPATIE, kurią pastatė tavo rankos.

¹⁸VIEŠPATS karaliaus per amžių amžius“.

¹⁹Kai faraono žirgai, kovos vežimai ir vežėjai įžygiavo į jūrą, VIEŠPATS užvertė juos vandenimis, o izraelitai perėjo per jūros vidurį sausa žeme.

²⁰Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė į ranką būgnelį su žvangučiais. Visos moterys išėjo paskui ją, rankomis mušdamos būgnelius su žvangučiais ir šokdamos ratelius.

²¹Mirjama užgiedojo:

²¹„Giedokite VIEŠPAČIUI, nes jis šlovingai nugalėjo, nugramzdino į jūrą žirgą ir vežėją“.

²²Tada Mozė vedė Izraelį tolyn nuo Nendrių jūros. Jie ėjo gilyn į Šūro dykumą. Tris dienas keliavo dykuma, nerasdami vandens.

²³Atėję į Marą, Maros vandens gerti negalėjo, nes jis buvo kartus. Todėl ir vietovė buvo vadinama Mara.

²⁴Žmonės murmėjo prieš Mozę, klausdami: „Ką gi mes gersime?“

²⁵Jis šaukėsi VIEŠPATIES. VIEŠPATS parodė jam medžio gabalą. Kai įmetė jį į vandenį, vanduo pasidarė saldus.

²⁵Tenai VIEŠPATS juos išbandė, duodamas jiems nuostatą ir nuosprendį.

²⁶„Jeigu iš tikrųjų klausysite VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, — sakė jis, — ir darysite, kas dora jo akyse, paisydami jo įsakymų ir laikydamiesi visų jo nuostatų, nevarginsiu jūsų jokia liga, kuriomis varginau egiptiečius, nes esu jus gydantis VIEŠPATS“.

²⁷Paskui jie atėjo į Elimus, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių. Jie apsistojo ten prie vandens.