1VIEŠPATS kalbėjo Mozei:
2„Štai vardu pašaukiau Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės,
3pripildžiau jį dieviškos dvasios — išminties, proto pažinimo ir sugebėjimo
4gaminti dirbinius iš aukso, sidabro bei vario,
5gludinti ir įtverti brangakmenius, drožinėti iš medžio, išmanyti bet kokį amatą.
6Be to, prie jo priskyriau Ahisamacho sūnų Oholiabą iš Dano giminės ir į kiekvieno išmanančio širdį įdėjau išmintį, kad jie galėtų padaryti visa, ką tau įsakiau:
7Susitikimo Palapinę, Sandoros Skrynią ir jos dangtį, visą Palapinės apstatymą,
8stalą ir jo reikmenis, gryno aukso žvakidę ir visus jos reikmenis, aukurą smilkalų atnašoms,
9deginamosios aukos aukurą su reikmenimis, praustuvą ir jo pastovą,
10puošniuosius drabužius — Aarono šventuosius drabužius ir jo sūnų drabužius kunigiškajai tarnybai,
11patepimo aliejų ir kvapųjį smilkalą šventajai vietai. Visa tai jie padarys, kaip tau įsakiau“.
12VIEŠPATS kalbėjo Mozei:
13„Tu turi pasakyti izraelitams: ‘Stenkitės laikytis mano šabų, nes tai ženklas tarp manęs ir jūsų per visas jūsų kartas, duotas tam, kad žinotumėte, jog aš, VIEŠPATS, jus pašventinu.
14Todėl turite laikytis šabo, nes jis jums yra šventa diena. Kas jį išniekintų, bus nubaustas mirtimi. Kas jo metu bet ką dirbtų, bus atkirstas nuo tautos.
15
16Todėl izraelitai laikysis šabo, švęsdami šabą per visas savo kartas kaip amžiną Sandorą.
17
18Baigęs kalbėtis su Moze ant Sinajaus kalno, VIEŠPATS padavė jam Sandoros plokštes — akmens plokštes, rašytas paties Dievo pirštu.