2Ant jo ⓒilsėsis VIEŠPATIES dvasia:išminties ir įžvalgos dvasia,patarimo ir narsumo dvasia,pažinimo ir VIEŠPATIES baimės dvasia;
3jo džiugesys bus VIEŠPATIES baimė.Jis teis ne pagal išorę,spręs ne pagal nuogirdas.
4Pagal teisumą jis teis vargšus,nešališkai spręs krašto vargdienių bylas.ⓓSavo burnos rykšte nuplaks žemę,savo lūpų pūstelėjimu atneš mirtį nedorėliui.
5ⓔTeisumas bus jo juosmens diržas,ištikimybė — strėnų juosta.
6Tada ⓕvilkas viešės pas avinėlį,leopardas guls greta ožiuko.Veršis ir liūtukas maitinsis kartu:juos prižiūrės mažas vaikas.
7Karvė ir lokė ganysis šalia,kartu gulės jų jaunikliai.Liūtas ės šiaudus kaip jautis.
8Kūdikis žais prie angies landynės,mažylis kiš ranką į gyvatės urvą.
9Visame mano šventajame kalnenebus vietos jokiai skriaudai nė jokiai niekšybei,nes ⓖžemė bus kupina VIEŠPATIES pažinimo,kaip jūra kupina vandenų.
10Tą dieną ⓗJesės šaknies, padarytos ženklu tautoms, ieškos pagonys, nes jos buveinė bus šlovinga.
11Tą dieną Viešpats vėl išties ranką atsiimti savo tautos likučio, išlikusio Asirijoje ir Egipte, Patrose, Kuše, Etiopijoje, Elame, Šinare, Hamate ir jūros salose.
12Jis duos ženklą tautoms,surinks Izraelio tremtinius.Sutelks Judo išblaškytuosiusiš keturių pasaulio šalių.
14Jie petys į petį puls filistinus vakaruose,kartu apiplėš kedemiečius.Edomas ir Moabas bus jų valdos,o Amonas — jų valdiniai.
15VIEŠPATS nusausins Egipto jūros liežuvį[14],ⓘgrūmos kumščiu Eufratui,ir savo deginančiu vėjupadalys jį į septynias vagas.Jį bus galima pereiti su sandalais.
16O mano tautos likučiui,išlikusiam Asirijoje,bus vieškelis, kaip buvo Izraeliui,kai jis atėjo iš Egipto žemės.