1Hilkijo sūnaus Jeremijo iš kunigų šeimos Anatote, Benjamino žemėje, žodžiai.
2VIEŠPATIES žodis pasiekė jį Amono sūnaus Judo karaliaus ⓐJošijo dienomis, tryliktais jo valdymo metais.
3Taip pat pasiekė Judo karaliaus Jošijo sūnaus ⓑJehojakimo dienomis iki vienuoliktų Judo karaliaus Jošijo sūnaus ⓒZedekijo metų pabaigos, iki Jeruzalės tremties penkto mėnesio.
4Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
5„Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau,dar prieš tau gimstant, tave pašventinau,pranašu tautoms tave paskyriau“.
12Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Matai labai gerai! Aš budžiu[1], kad įvykdyčiau savo žodį“.
13Mane vėl pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai?“ — „Matau verdantį katilą, svyrantį iš šiaurės“, — atsakiau.
14Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Iš šiaurės išsilies nelaimė ant visų krašto gyventojų!
15Štai aš šaukiu visas šiaurės karalystes, —tai VIEŠPATIES žodis. —Jos ateis, ir kiekvienas karalius pasistatyssavo sostą prie Jeruzalės vartų,priešais jos mūro sienąir prieš visus Judo miestus.
16Taip aš ištarsiu jiems savo nuosprendįuž visą jų nedorumą,už tai, kad jie mane paliko,degino smilkalus kitiems dievamsir garbino savo pačių rankų dirbinius.
17Ogi tu susijuosk strėnas!Stokis ir skelbk jiems visa, ką tau liepiu!Nepalūžk nuo jų,kad nepalaužčiau tavęs jų akyse!
18O aš štai šiandien padariau tavesutvirtintu miestu,geležies stulpu ir vario siena,kad stovėtum prieš visą kraštą:prieš Judo karalystės karalius ir didžiūnus,prieš kunigus ir visą liaudį.
19Su tavimi jie kovos, bet neįveiks tavęs,nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau“, —tai VIEŠPATIES žodis.