Jeremijo 23:1-40 LTRK2012 - Bible AI

¹Vargas ganytojams, kurie klaidina ir išblaško mano ganyklos avis!“ — tai VIEŠPATIES žodis.

²Todėl taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, ganytojams, ganantiems jo tautą: „Jūs išblaškėte mano kaimenę ir ja nesirūpinote! Tikėkite manimi, aš bausiu jus už jūsų nedorus darbus, — tai VIEŠPATIES žodis. —

³Aš pats surinksiu savo kaimenės likutį iš visų kraštų, į kuriuos buvau išbloškęs, ir sugrąžinsiu į jų ganyklą. Čia jie bus vaisingi ir dauginsis.

⁴Paskirsiu jiems ganytojus, kurie juos ganys. Nebereikės jiems daugiau bijoti ir nuogąstauti; nė vienas jų nepradings“, — tai VIEŠPATIES žodis.

⁵ⓚ„Tikėkite manimi, — tai VIEŠPATIES žodis, — ateina metas, kai išauginsiu Dovydui teisią Atžalą. Kaip karalius jis viešpataus ir sumaniai vykdys krašte, kas teisinga ir teisu.

⁶Jo dienomis Judas bus išgelbėtas, ir Izraelis saugiai gyvens. Jis bus vadinamas šitokiu vardu: ‘VIEŠPATS — mūsų teisumas’.

⁷Todėl žiūrėkite, — tai VIEŠPATIES žodis, — ateina metas, kai nebebus sakoma: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris išvedė izraelitus iš Egipto!’ —

⁸Bet mieliau bus tariama: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris parvedė Izraelio namų palikuonis iš šiaurės krašto ir iš visų kraštų, kuriuose buvau juos išblaškęs, kad jie vėl gyventų savo pačių žemėje’.“

⁹Apie pranašus. Plyšta man širdis krūtinėje, dreba visi mano kaulai. Esu kaip girtas, kaip žmogus, įveiktas vyno, dėl VIEŠPATIES ir dėl jo šventų žodžių.

¹⁰Kraštas pilnas svetimautojų; dėl jų suskirdo žemė, išdžiūvo tyrlaukių ganyklos. Jie eiklūs daryti, kas nedora, ir savo narsa piktnaudžiauja.

¹¹„Net kunigai ir pranašai — bedieviai! Net savo Namuose atradau jų nedorybes, — tai VIEŠPATIES žodis. —

¹²Todėl jų kelias pavirs jiems slidžiu šunkeliu. Tamsoje jie slidinės ir pargrius, nes aš siųsiu jiems nelaimę, kai ateis jų atpildo metas, — tai VIEŠPATIES žodis. —

¹³Tarp Samarijos pranašų mačiau šlykštų dalyką: jie pranašavo Baalo vardu ir vedė iš kelio mano tautą Izraelį.

¹⁴Bet ką matau tarp Jeruzalės pranašų, tai tikrai baisu: jie svetimauja, veidmainiauja, drąsina nedorėlius, daro visa, kad niekas nesigręžtų nuo savo nedorumo. Man jie visi ⓛkaip Sodoma, jos gyventojai kaip Gomora“.

¹⁵Todėl taip kalba Galybių VIEŠPATS apie pranašus: „Štai maitinsiu juos metėlėmis ir girdysiu juos vandeniu su nuodais, nes iš Jeruzalės pranašų bedievybė pasklido po visą kraštą“.

¹⁶Taip kalba Galybių VIEŠPATS: „Neklausykite, ką tie pranašai jums pranašauja! Jie jus apgaudinėja! Savo pačių vaizduotės regėjimus jie skelbia, o ne žodžius iš VIEŠPATIES lūpų.

¹⁷Be perstojo kartoja mane niekinantiems: ‘VIEŠPATS kalbėjo: Taika garantuota!’ — visiems, sekantiems savavalę širdį, teigia: ‘Neištiks jūsų jokia nelaimė!’“

¹⁸Bet kas dalyvavo VIEŠPATIES taryboje, kad jį regėtų ir jo žodžio klausytųsi? Kas rūpestingai klausėsi jo žodžio, kad jį paskelbtų?

¹⁹Žiūrėkite! Atūžia VIEŠPATIES audra! Jo įniršis prasiveržia baisiu viesulo siautuliu, kad išsilietų ant nedorėlių galvų.

²⁰VIEŠPATIES įnirtis nesulėtės, kol savo užmojų jis neįvykdys ir neužbaigs. Kai ta diena praeis, jūs aiškiai tai suvoksite.

²¹„Šių pranašų aš nesiunčiau, tačiau jie atskubėjo! Aš nieko jiems nekalbėjau, tačiau jie pranašavo!

²²Jei jie būtų dalyvavę mano taryboje, tai būtų galėję skelbti mano tautai mano žodžius, būtų grąžinę juos iš nedoro kelio, nuo jų nedorų darbų.

²³Nejau aš Dievas tik tada, kai esu ranka pasiekiamas? — tai VIEŠPATIES žodis, — ir ne Dievas, kai toli?

²⁴Ar gali pasislėpti žmogus pakampyje, kad aš jo nematyčiau? — tai VIEŠPATIES žodis. — Argi aš ne tas, kurio pilnas ir dangus, ir žemė?“ — tai VIEŠPATIES žodis.

²⁵„Girdėjau, ką sako pranašai, pranašaują melus mano vardu. ‘Aš sapnavau! — šaukia jie. — Aš sapnavau!’

²⁶Kiek ilgai tai tęsis? Ar turi mano vardą širdyje pranašai, pranašaujantys melus ir savo pačių apgaulingas užgaidas?

²⁷Savo sapnais, kuriuos pasakoja vienas kitam, jie nori priversti mano tautą užmiršti mano vardą, kaip jų tėvai užmiršo mano vardą dėl Baalo.

²⁸Pranašas, kuris sapnavo sapną, tepasakoja savo sapną! O tas, kuris turi mano žodį, ištikimai jį teskelbia!

²⁸Ką bendra turi kviečio grūdas su pelais? — Tai VIEŠPATIES žodis. —

²⁹Ar mano žodis nėra kaip ugnis? — tai VIEŠPATIES žodis. — Kaip trupinantis uolą kūjis?

³⁰Todėl aš prieš tuos pranašus, — tai VIEŠPATIES žodis, — kurie vagia mano žodžius vienas iš kito.

³¹Taip, aš prieš tuos pranašus, — tai VIEŠPATIES žodis, — kurie mala liežuviais, kartodami: ‘Taip kalba Viešpats’.

³²Taip, aš prieš pranašus, kurie skelbia apgaulingus sapnus, — tai VIEŠPATIES žodis, — ir suvedžioja mano tautą, kartodami savo melus ir tuščiai girdamiesi. Nei aš juos siunčiau, nei įgaliojau! Jie neduoda šiai tautai jokios naudos“, — tai VIEŠPATIES žodis.

³³„O jei šie žmonės, — ar pranašas, ar kunigas — imtų klausinėti tave: ‘Kas ta VIEŠPATIES našta?’ — atsakyk jiems: ‘Jūs esate ta našta, ir aš jus numesiu!’ — tai VIEŠPATIES žodis.

³⁴Jei pranašas ar kunigas, ar kas nors kitas kalbėtų apie ‘VIEŠPATIES naštą’, tą žmogų ir jo šeimą aš nubausiu.

³⁵Kalbėdami tarpusavyje, jūs šitaip klauskite: ‘Kokį atsakymą davė VIEŠPATS?’ — arba: ‘Ką VIEŠPATS kalbėjo?’

³⁶Bet posakio ‘VIEŠPATIES našta’ daugiau nebeminėkite, nes jis skirtas žmogui, kuriam Viešpats patiki savo žodį. Jei jį minite, iškraipote gyvojo Dievo, Galybių VIEŠPATIES, mūsų Dievo žodžius.

³⁷Šitaip tu klausi pranašą: ‘Ką tau VIEŠPATS atsakė?’ — arba: ‘Ką kalbėjo VIEŠPATS?’“

³⁸Bet jeigu klausiate apie „VIEŠPATIES naštą“, tai VIEŠPATS šitaip atsako: „Kadangi jūs vartojate posakį ‘VIEŠPATIES našta’, nors jums liepiau jo nevartoti,

³⁹aš pats nešiu jus kaip naštą ir atstumsiu nuo savęs jus ir miestą, kurį daviau jums ir jūsų tėvams.

⁴⁰Paženklinsiu jus amžina gėda, amžina nešlove, kuri niekada nebus užmiršta“.