1Iš tikrųjų tomis dienomis ir tuo metu, kai sugrąžinsiu Judo ir Jeruzalės belaisvius,
2surinksiu visas tautas, nuvesiu jas žemyn į Juozapato[1] slėnį ir stosiu su jais į teismą dėl Izraelio, mano paveldo ir tautos, kurią jos išsklaidė tarp tautų. Jos pasidalijo tarpusavyje mano kraštą,
3traukė burtus dėl mano tautos, mainė berniukus į kekšes, už vyną pardavinėjo mergaites girtauti.
4Kas jūs esate man, ⓘTyre ir Sidone, ir ⓙFilistijos visos sritys? Nejau jūs norite man atkeršyti už ką nors? Jei norite atkeršyti, aš greitai ir skubiai vėl sukrausiu jūsų darbus jums ant galvų.
5Jūs pagrobėte mano sidabrą ir auksą, nusigabenote mano brangiuosius turtus į savo šventyklas.
6Jūs pardavėte Judo ir Jeruzalės žmones graikams, kad nutolintumėte nuo jų krašto.
7Tikėkite manimi, išjudinsiu juos, kad paliktų vietas, į kurias buvote juos pardavę, ir vėl sukrausiu jūsų darbus jums ant galvų.
8Parduosiu jūsų sūnus ir dukteris Judo žmonėms į rankas, o jie parduos juos šebiečiams, tolimajai tautai, — taip sako VIEŠPATS.
9Paskelbkite tai tautoms: renkitės karui, išjudinkite galiūnus! Tesirenka visi kariai ir težygiuoja!
10ⓚPerkalkite savo arklus į kalavijus, o geneklius[2] — į ietis. Net silpnuolis tesako: ‘Esu galiūnas!’
11Skubiai ateikite, visos aplinkinės tautos, susirinkite ten. Atvesk žemyn savo galiūnus[3], VIEŠPATIE!
12Tepakyla tautos ir teateina į Juozapato slėnį, nes aš ten sėdėsiu ir teisiu visas aplinkines tautas.
13ⓛPaleiskite į darbą pjautuvą, nes pjūtis prinokusi; ⓜeikite ir trypkite, nes vyno spaudykla pilna. Kubilai liesis per kraštus, nes jų nedorumas didelis.
14Minių minios Nuosprendžio slėnyje, nes VIEŠPATIES diena jau arti Nuosprendžio slėnyje!
15Aptemsta saulė ir mėnulis, žvaigždės sulaiko savo švytėjimą.
16ⓝIš Siono VIEŠPATS sugriaudžia, iš Jeruzalės pakelia balsą, ir dreba dangūs ir žemė. Bet VIEŠPATS — savo tautos prieglauda, izraelitų tvirtovė.
17Tuomet žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, gyvenantis Sione, savo šventajame kalne. Jeruzalė taps šventa, ir svetimieji niekada daugiau per ją nebeis.
18Tą dieną kalnai lašės saldžiu vynu, kalvos sruvens pienu, o visomis Judo upių vagomis tekės vanduo. Šaltinis ištrykš iš VIEŠPATIES Namų ir palaistys Šitimų slėnį.
19Egiptas taps tyrlaukiais, o Edomas virs apleista dykyne dėl Judo žmonėms padaryto smurto praliejant nekaltą kraują visame jo krašte.
20Bet Judas bus gyvenamas per amžius, o Jeruzalė — per kartų kartas.
21Atkeršysiu už jų kraują, nepagailėsiu kaltųjų, nes VIEŠPATS gyvena Sione“.