1Mano broliai, nesutepkite mūsų šlovingojo Viešpaties Jėzaus Kristaus tikėjimo atsižvelgimu į asmenis.
2Štai į jūsų susirinkimą ateina žmogus, auksiniais žiedais apsimaustęs, puikiais drabužiais pasipuošęs, taip pat įžengia vargdienis apskurusiu apdaru.
3Jūs šokinėjate apie tą, kuris puošniai apsirengęs, ir sakote: „Atsisėsk čia patogiai“, o vargdieniui tariate: „Pastovėk ten“, arba: „Sėskis prie mano kojų“.
4Argi jūs nesate šališki, argi netampate kreivais sumetimais besivadovaujančiais teisėjais?
5Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio akyse vargdienių, kad jie būtų turtingi tikėjimo ir paveldėtų karalystę, pažadėtą jį mylintiems?
6O jūs paniekinote vargšą! Argi ne turtuoliai jus vargina, ar ne jie tampo jus po teismus?
7Ar ne jie piktžodžiauja tam gražiam vardui, kuriuo esate pavadinti?!
8Jeigu tik vykdote karališkąjį Įstatymą, kaip Raštas reikalauja:
9bet jeigu pataikaujate atskiriems asmenims, darote nuodėmę ir esate Įstatymo kaltinami kaip nusižengėliai.
10Mat kas laikosi viso Įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas lieka kaltas ir dėl visų.
11Juk tasai, kuris yra pasakęs:
12Taip kalbėkite ir taip darykite, kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvės Įstatymą.
13Teismas negailestingas tam, kuris nevykdė gailestingumo. O gailestingumas didžiuojasi prieš teismą.
14Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų?! Ar gali jį išgelbėti tikėjimas?
15Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto,
16ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, kas iš tų žodžių?!
17Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.
18Priešingai, kitas pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus“. Parodyk man be darbų savo tikėjimą, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą.
19Tu tiki, jog yra vienas Dievas? Gerai darai! Bet ir demonai tiki ir dreba.
20Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų nevaisingas?
21
22Matai, tikėjimas veikė kartu su jo darbais, ir darbai tikėjimą padarė tobulą.
23Taip išsipildė Rašto posakis:
24Matote, kad žmogus nuteisinamas darbais, o ne vienu tikėjimu.
25
26Kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas.