Jono 1:1-51 LTRK2012 - Bible AI

¹Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.

²Jis pradžioje buvo pas Dievą.

³Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.

⁴Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.

⁵Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.

⁶Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu ⓐJonas.

⁷Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų.

⁸Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.

⁹Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį.

¹⁰Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino.

¹¹Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.

¹²Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais — tiems, kurie tiki jo vardą,

¹³kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.

¹⁴Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę — šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.

¹⁵Jonas apie jį liudija ir šaukia: „Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau; tas, kuris paskui mane ateis, pirmiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis“.

¹⁶Tikrai iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės.

¹⁷Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų.

¹⁸Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus — Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė.

¹⁹Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“

²⁰Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“

²¹Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal ⓑElijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ — „Tai gal tu ⓒpranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“

²²Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“

²³Jis tarė: kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“.

²³ⓓ „Aš — tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! —

²⁴Atsiųstieji buvo iš fariziejų.

²⁵Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“

²⁶Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate,

²⁷kuris po manęs ateis[1]; jam aš nevertas atrišti apavo dirželio“.

²⁸Tai atsitiko Betanijoje, Užjordanėje, kur Jonas krikštijo.

²⁹Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!

³⁰Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane.

³¹Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu“.

³²Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo.

³³Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia.’

³⁴Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.

³⁵Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai.

³⁶Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“

³⁷Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų.

³⁸O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia ‘Mokytojau’), kur gyveni?“

³⁹Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą.

⁴⁰Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus.

⁴¹Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia „Kristų“).

⁴²Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono[2] sūnus, o vadinsiesi Kefas[3]“, tai reiškia Petras [uola].

⁴³Dar kitą dieną, išvykdamas į Galilėją, Jėzus sutiko Pilypą ir jam tarė: „Sek paskui mane!“

⁴⁴Pilypas buvo kilęs iš Betsaidos, Andriejaus ir Petro gimtojo miesto.

⁴⁵Pilypas susitiko Natanaelį[4] ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“.

⁴⁶Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“

⁴⁷Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“.

⁴⁸O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, aš mačiau tave po figmedžiu“.

⁴⁹Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“

⁵⁰Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“.

⁵¹Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir ⓔDievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.