Jono 13:1-38 LTRK2012 - Bible AI

¹Tai buvo prieš Velykų[16] šventes. Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.

²Vakarieniaujant, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti jį,

³žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą,

⁴Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu.

⁵Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

⁶Taip jis prieina prie Simono Petro. Šis jam sako: „Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas!“

⁷Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet vėliau suprasi“.

⁸Petras atsiliepė: „Tu nemazgosi man kojų per amžius!“ Jėzus jam sako: „Jei tavęs nenumazgosiu, neturėsi dalies su manimi“.

⁹Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“

¹⁰Jėzus į tai atsakė: „Kas išsimaudęs, tam nėra reikalo praustis, nebent kojas nusimazgoti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, deja, ne visi“.

¹¹Jis mat žinojo apie savo išdavėją ir todėl pasakė: „Jūs ne visi švarūs“.

¹²ⓓNumazgojęs mokiniams kojas, jis užsivilko drabužius ir, sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau?

¹³Jūs vadinate mane Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes aš toks ir esu.

¹⁴Jei tad aš — Viešpats ir Mokytojas — numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti.

¹⁵Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.

¹⁶Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

¹⁶ⓔtarnas ne didesnis už savo šeimininką, ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją.

¹⁷Jeigu tai suprantate, būsite palaiminti taip elgdamiesi.

¹⁸Deja, tai sakau ne apie visus jus. Aš žinau, ką esu išsirinkęs, bet turi išsipildyti Rašto žodžiai: ⓕTas, kuris valgė mano duoną, taikėsi mane sutrypti.

¹⁹Sakau jums jau dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu.

²⁰ⓖIš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris mane yra siuntęs“.

²¹Tai pasakęs, Jėzus labai susijaudino ir tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!“

²²Mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą, spėliodami, kurį jis turįs omenyje.

²³Vienas mokinys, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės.

²⁴Simonas Petras pamojo jam ir pašnibždėjo: „Sužinok, apie kurį jis kalba“.

²⁵Šisai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“

²⁶Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį“. Ir, pamirkęs kąsnį dubenyje, jis padavė Judui Iskarijotui, Simono sūnui.

²⁷Kai šis nurijo kąsnį, įėjo į jį šėtonas. O Jėzus jam sako: „Ką darai, daryk greičiau!“

²⁸Nė vienas iš sėdinčių už stalo nesuprato, kodėl jis taip pasakė.

²⁹Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie pamanė, jog Jėzus jam įsakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventėms“ ar liepęs ką duoti vargšams.

³⁰Tad anas, nurijęs kąsnį, tuojau išėjo. Buvo naktis.

³¹Jam pasišalinus, Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas per jį.

³²O jeigu Dievas pašlovintas per jį, tai Dievas pašlovins jį pas save, bematant jį pašlovins.

³³Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką esu žydams pasakęs: ⓗkur aš išeinu, jūs negalite eiti...

³⁴ⓘAš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte; kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!

³⁵Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“.

³⁶Simonas Petras jį paklausė: „Kur eini, Viešpatie?“ Jėzus atsakė: „Kur aš einu, tu dabar negali manęs palydėti, bet vėliau palydėsi“.

³⁷Petras vėl klausė: „Viešpatie, kodėl gi negaliu dabar tavęs lydėti? Aš ir gyvybę už tave guldysiu!“

³⁸Jėzus atsakė: „Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!