Jono 6:1-71 LTRK2012 - Bible AI

¹Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero.

²Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos jis darė ligoniams.

³Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais.

⁴Artėjo žydų šventė Velykos[13].

⁵Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia daugybė pas jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“

⁶Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs.

⁷Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį“.

⁸Vienas mokinys, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė:

⁹„Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“

¹⁰Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų.

¹¹Tada Jėzus paėmė duoną, padėkojo ir davė išdalyti visiems ten sėdintiems, taip pat ir žuvų, kiek kas norėjo.

¹²Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: „Surinkite nulikusius gabalėlius, kad niekas nepražūtų“.

¹³Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalėlių pripylė dvylika pintinių gabaliukų, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų.

¹⁴Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį“.

¹⁵O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

¹⁶Atėjus vakarui, mokiniai nusileido prie ežero,

¹⁷sulipo į valtį ir plaukė kitapus ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos.

¹⁸Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas.

¹⁹Nusiyrę nuo kranto dvidešimt penkis ar trisdešimt stadijų, jie pamato Jėzų, einantį ežero paviršiumi ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando.

²⁰O jis sako: „Tai aš. Nebijokite!“

²¹Jie panoro jį pasiimti į valtį, o valtis iškart priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.

²²Minia, buvusi anoje pusėje, matė, kad ten tebuvo viena valtis ir kad Jėzus nebuvo įlipęs į valtį su mokiniais, o šie išplaukė vieni.

²³Rytojaus dieną iš Tiberiados atplaukė kitų valčių ir sustojo netoli vietos, kur žmonės buvo valgę Viešpaties palaimintos duonos.

²⁴Sužinoję, kad čia nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus.

²⁵Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“

²⁶O Jėzus prabilo į juos:

²⁶„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne dėl to, kad esate matę ženklų, bet kad prisivalgėte duonos ligi soties.

²⁷Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas — Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs“.

²⁸Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“

²⁹Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė“.

³⁰Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi?

³¹Antai ⓦmūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: ⓧJis davė jiems valgyti duonos iš dangaus“.

³²Tada Jėzus tarė:

³²„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos.

³³Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę“.

³⁴Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“

³⁵Jėzus atsakė:

³⁵„Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.

³⁶O aš jau esu jums sakęs: jūs mane regėjote, bet netikite.

³⁷Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu,

³⁸nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė.

³⁹O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.

⁴⁰Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“.

⁴¹Tada žydai ėmė murmėti, kad jis pasakęs: „Aš duona, nužengusi iš dangaus“.

⁴²Jie sakė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos? Kaip jis gali sakyti: ‘Aš esu nužengęs iš dangaus’?“

⁴³Jėzus jiems atsakė: „Liaukitės tarpusavyje murmėję!

⁴⁴Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną.

⁴⁵Pranašų parašyta: ⓨ Ir bus visi mokomi Dievo. Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane.

⁴⁶Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai kuris iš Dievo yra, tas jį regėjo.

⁴⁷Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą.

⁴⁸Aš esu gyvybės duona.

⁴⁹Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.

⁵⁰O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų.

⁵¹Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną, gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“.

⁵²Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“

⁵³O Jėzus jiems kalbėjo:

⁵³„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!

⁵⁴Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.

⁵⁵Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.

⁵⁶Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame.

⁵⁷Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.

⁵⁸Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną — gyvens per amžius“.

⁵⁹Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.

⁶⁰Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“

⁶¹Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina?

⁶²O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?!

⁶³Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas.

⁶⁴Bet kai kurie iš jūsų netiki“.

⁶⁴Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos.

⁶⁵Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo“.

⁶⁶Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo.

⁶⁷Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“

⁶⁸ⓩSimonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

⁶⁹Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu — Dievo Šventasis“.

⁷⁰Jėzus jiems atsakė: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias“.

⁷¹Jis turėjo omenyje Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, būtent vienas iš Dvylikos, turėjo jį išduoti.