Judo 1:1-25 LTRK2012 - Bible AI

¹ⓐJudas, Jėzaus Kristaus tarnas, Jokūbo brolis, Dieve Tėve numylėtiems ir Jėzui Kristui išsaugotiems pašauktiesiems:

²tebūnie jums gausiai duota gailestingumo, ramybės ir meilės!

³Mylimieji, aš labai norėjau parašyti jums apie bendrąjį mūsų išganymą ir jaučiu reikalą rašyti jums raginimą, kad kovotumėte už tikėjimą, vieną kartą visiems laikams duotą šventiesiems.

⁴Mat vogčiomis įsiskverbė tarp jūsų žmonių, kuriems nuo seno surašytas toks kaltinimas: jie bedieviai, nes mūsų Dievo malonę iškreipia į palaidumą ir neigia mūsų vienintelį Valdovą ir Viešpatį Jėzų Kristų.

⁵Aš norėčiau jums priminti, nors jūs jau viską žinote, kad Viešpats, pirmiau ⓑišgelbėjęs tautą iš Egipto, paskui ⓒpražudė netikinčius.

⁶Taip pat ir tuos angelus, kurie neišlaikė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę, jis laiko sukaustytus amžinais pančiais tamsybėje didžiosios dienos teismui.

⁷ⓓTaip pat Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka pavyzdžiu, kentėdami amžinos ugnies bausmes.

⁸Taip ir šitie apsvaigę suteršia kūną, niekina Viešpatystę, piktžodžiauja šlovingiesiems[1].

⁹Kai arkangelas ⓔMykolas, besiginčydamas su velniu, varžėsi ⓕdėl Mozės kūno, jis neišdrįso mesti piktžodiško pasmerkimo, bet pasakė: ⓖTesudraudžia tave Viešpats!

¹⁰Šitie šmeižia, ko neišmano, o ką prigimtimi pažįsta kaip neprotingi gyvuliai, nuo to žlugs.

¹¹Vargas jiems! Jie pasuko ⓗKaino keliu, parsidavė ⓘBalaamo paklydimui, pražudė save ⓙKorės[2] prieštaravimu.

¹²Jie maišosi jūsų meilės pokyliuose, nesidrovėdami savo purvo, ir tunka. Jie — lyg bevandeniai debesys, vaikomi vėjų, tartum bevaisiai medžiai rudenį, du kartus mirę ir išrauti.

¹³Jie lyg šėlstančios jūros bangos, putojančios savo begėdyste lyg žvaigždės klajoklės, kurioms per amžius skirta juodžiausia tamsybė.

¹⁴Apie juos pranašavo septintasis nuo Adomo [žmogus] ⓚHenochas: „Štai atėjo Viešpats su miriadais savo šventųjų

¹⁵įvykdyti visiems teismo ir nubausti visų bedievių už visus bedieviškus darbus, už visus piktus žodžius, kuriuos prieš jį kalbėjo bedieviai nusidėjėliai“.[3]

¹⁶Jie visada niurzga nepatenkinti savo dalia, gyvena geismais; jų lūpos kalba puikybės žodžius, jie pataikauja žmonėms dėl pelno.

¹⁷O jūs, mylimieji, prisiminkite žodžius, kurie iš anksto buvo paskelbti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalų.

¹⁸Jie yra sakę: ⓛpaskutiniais laikais atsiras šaipūnų, kurie gyvens savo bedieviškais geismais.

¹⁹Tai tie, kurie kelia susiskaldymą, jusliniai, Dvasios neturintys žmonės.

²⁰Bet jūs, mylimieji, statykite save ant savo švenčiausiojo tikėjimo! Melskitės Šventojoje Dvasioje!

²¹Išsilaikykite Dievo meilėje laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui.

²²Vienus, kurie abejoja, mėginkite įtikinti;

²³kitus gelbėkite, traukdami iš ugnies, vėl kitų pasigailėkite su baime, bodėdamiesi net jų kūnų suteršto drabužio.

²⁴Tam, kuris gali išlaikyti jus nenupuolusius ir savo šlovės akivaizdon pastatyti nesuteptus ir džiaugsmingus,

²⁵vieninteliam Dievui, mūsų Gelbėtojui, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų tebūna šlovė, didybė, valdžia ir galybė prieš visus amžius ir dabar, ir visais amžių amžiais! Amen.