1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas:
2„Sakysi izraelitams:
3Aš pats atgręšiu savo veidą į tą žmogų ir pašalinsiu jį iš tautos, nes, aukodamas savo vaiką Molechui, jis suteršė mano šventyklą ir išniekino mano vardą.
4Net jei krašto žmonės žiūrėtų pro pirštus į tą žmogų, kai jis aukoja savo vaiką Molechui, ir nenubaustų jo mirtimi,
5aš pats atgręšiu savo veidą į tą žmogų ir į jo giminę, pašalinsiu iš tautos jį ir visus, kurie seka jį, ištvirkaudami su Molechu.
6Jei kas kreiptųsi į dvasias ir kerėtojus, ištvirkaudamas su jais, aš atgręšiu į jį savo veidą ir pašalinsiu iš tautos.
7Taigi pašventinkite save ir būkite šventi, nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.
8Laikykitės mano įstatų ir vykdykite juos. Aš, VIEŠPATS, jus pašventinu.
9
10
11
12
13
14
15
16Jei moteris eina prie gyvulio turėti su juo lytinių santykių, užmuši tą moterį ir tą gyvulį; jie turi būti nubausti mirtimi, nes užsitraukė kraujo kaltę.
17
18
19
20Jei vyras sugultų su savo dėdės žmona, jis atidengtų savo dėdės nuogumą. Jiedu užsitrauks kaltę ir mirs bevaikiai.
21
22Laikysitės visų mano įstatų bei visų mano įsakų ir vykdysite juos, kad neišvemtų jūsų žemė, į kurią vedu jus įsikurti gyventi.
23Neseksite papročiais tautos, kurią išvarau nuo jūsų kelio. Kadangi jie visus anuos dalykus darė, aš jais bjaurėjausi.
24Bet jums sakiau: Jūs paveldėsite jų žemę, aš ją duosiu jums kaip nuosavybę — kraštą, tekantį pienu ir medumi. Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas; atskyriau jus nuo visų tautų.
25Todėl jūs darysite skirtumą tarp švaraus ir nešvaraus gyvulio, tarp nešvaraus ir švaraus paukščio; jūs nesuteršite savęs gyvuliu ar paukščiu, ar gyvūnais, knibždančiais žemėje, kuriuos jums prisakiau laikyti nešvariais.
26Man būsite šventi, nes aš, VIEŠPATS, esu šventas ir atskyriau jus nuo kitų tautų, kad būtumėte mano.
27Vyras ar moteris, iššaukiantys dvasias ar užsiimantys kerėjimu, bus nubausti mirtimi. Jie turi būti užmušti akmenimis; jų kraujo kaltė kris ant jų pačių’“.