Mato 16:1-28 LTRK2012 - Bible AI

¹Čia pas jį atėjo fariziejų ir sadukiejų jo mėginti. ⓞJie prašė parodyti jiems ženklą iš dangaus.

²Jis atsakė:

²„Atėjus vakarui jūs sakote: ‘Bus giedra, nes dangus raudonas’ —

³ir rytmetį: ‘Šiandien bus lietaus, nes rausta apniukęs dangus’. Taigi jūs mokate aiškinti dangaus veidą, o laiko ženklų — ne.

⁴ⓟPikta ir neištikima giminė reikalauja ženklo, tačiau jai nebus duota kitokio ženklo, kaip tik Jonos ženklas“. Ir palikęs juos nuėjo šalin.

⁵Keldamiesi kitapus ežero, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos.

⁶Jėzus jiems tarė: „Žiūrėkite, ⓠsaugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo“.

⁷O jie svarstė: „Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos“.

⁸Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Mažatikiai! Kam tariatės neturį duonos?

⁹Argi dar neįgijote išmonės? Ar neprisimenate ⓡpenkių duonos kepaliukų penkiems tūkstančiams vyrų ir kiek pintinių pririnkote likučių?!

¹⁰Arba ⓢseptynių duonos kepaliukų keturiems tūkstančiams ir kiek krepšių pririnkote likučių?!

¹¹Tad kaip nesusivokiate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!“

¹²Tuomet jie suprato, kad jis buvo liepęs saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo.

¹³Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“

¹⁴Jie atsakė: ⓣ„Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.

¹⁵Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“

¹⁶ⓤTada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“

¹⁷Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos[35] sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje.

¹⁸Ir aš tau sakau: tu esi Petras[36] [uola]; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.

¹⁹Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ⓥką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.

²⁰Tuomet jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad jis yra Mesijas.

²¹Nuo to meto Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.

²²Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“

²³O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“.

²⁴Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: ⓦ„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi.

²⁵ⓧKas nori išgelbėti savo gyvybę[37], tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras.

²⁶Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?

²⁷Juk ⓨŽmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis ⓩatlygins kiekvienam pagal jo darbus.

²⁸Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį su savo karalyste“.