Mato 17:1-27 LTRK2012 - Bible AI

¹ⓐPo šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno.

²Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa.

³Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo.

⁴Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“.

⁵Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: ⓑ„Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. ⓒKlausykite jo!“

⁶Tai išgirdę mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę.

⁷Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“

⁸Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.

⁹Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių“.

¹⁰Tada jo mokiniai paklausė: „Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau ⓓturįs ateiti Elijas?“

¹¹Jis atsakė: „Tiesa, Elijas turi ateiti ir viską atitaisyti.

¹²Bet aš jums sakau, kad ⓔElijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus“.

¹³Tuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną Krikštytoją.

¹⁴Jiems atėjus prie minios, prisiartino vienas vyras, puolė prieš Jėzų ant kelių

¹⁵ir maldavo: „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi. Neretai jis įpuola į ugnį arba į vandenį.

¹⁶Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jie neįstengė išgydyti“.

¹⁷Tada Jėzus atsakė: „O netikinti ir sugedusi gimine! Iki kol man reikės su jumis būti! Kiek ilgai jus kęsti? Atveskite jį čia, pas mane“.

¹⁸Jėzus sudraudė demoną, jisai išėjo, ir tą pačią akimirką berniukas pasveiko.

¹⁹Likę vieni, mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?“ Jis atsakė:

²⁰„Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: ⓕjei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’ — ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo[38]“.

²²Tebebūdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems pasakė: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas,

²³ir jie nužudys jį, o trečią dieną jis prisikels“. Tada jie labai nuliūdo.

²⁴Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: „Ar jūsų mokytojas nemoka ⓖdidrachmos?“

²⁵Jis atsakė: „Taip!“ Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: „Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?“

²⁶Jis atsakė: „Iš svetimųjų“. Jėzus jam tarė: „Taigi vaikai laisvi.

²⁷Tačiau, kad jų nepiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, paimk pirmą užkibusią žuvį; ją pražiodęs, rasi staterą. Paimk jį ir atiduok jiems už mane ir už save“.