1Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų
2Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas.
3Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“.
4Bet Jėzus atsakė: „Parašyta:
5Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens
6ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta:
7Jėzus jam atsako: „Taip pat parašyta:
8Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę
9taria: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“.
10Tada Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta:
11Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.
12Išgirdęs, kad
13Jis paliko Nazarą
14Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai:
15
16
17Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti:
18Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius — Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų — metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai.
19Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.
20Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo.
21Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius — Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė.
22Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.
23
24Net visoje Sirijoje pasklido apie jį garsas. Žmonės nešdavo pas jį visus sergančius, įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus — demonų apsėstus, nakvišas bei paralyžiuotus, — o jis išgydydavo juos.
25Paskui jį sekė ištisi pulkai žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės.