1Anksti rytą aukštieji kunigai su seniūnais ir Rašto aiškintojais bei visa teismo taryba, padarę sprendimą, surakintą Jėzų nuvedė ir perdavė Pilotui.
2O Pilotas paklausė jį: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jis atsakė: „Tu pasakei“.
3Tuo tarpu aukštieji kunigai visaip jį skundė.
4Tad Pilotas vėl klausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai? Žiūrėk, kokiais dideliais dalykais jie tave kaltina“.
5Bet Jėzus daugiau nebeatsakinėjo, ir Pilotas labai stebėjosi.
6Per šventes jis paleisdavo vieną kalinį, kurio žmonės prašydavo.
7Tada buvo vienas kalinys, vardu Barabas, suimtas kartu su maištininkais, kurie sąmyšio metu buvo nužudę žmogų.
8Susirinkusi minia pradėjo prašyti to, ką visuomet Pilotas darydavo.
9Pilotas prabilo: „Ar norite, kad jums paleisčiau žydų karalių?“
10Mat jis žinojo, kad aukštieji kunigai jį buvo įskundę iš pavydo.
11Tačiau aukštieji kunigai sukurstė žmones reikalauti, kad verčiau paleistų jiems Barabą.
12Tada Pilotas vėl kreipėsi į juos: „O ką man daryti su žydų karaliumi?“
13Tie ėmė šaukti: „Ant kryžiaus jį!“
14Pilotas dar klausė: „O ką gi pikta jis yra padaręs?“ Tuomet jie pradėjo dar garsiau rėkti: „Ant kryžiaus jį!“
15Norėdamas įsiteikti miniai Pilotas paleido Barabą, o Jėzų nuplakdino ir atidavė nukryžiuoti.
16Kareiviai nusivedė Jėzų į rūmų kiemą, tai yra pretorijų, ir ten sušaukė visą kuopą.
17Jie apvilko jį purpuriniu apsiaustu, nupynę uždėjo jam erškėčių vainiką
18ir pradėjo jį sveikinti: „Sveikas, žydų karaliau!“
19Jie daužė jam galvą nendrine lazda, spjaudė ir priklaupdami neva garbino jį.
20Prisityčioję nuvilko jam purpurinį apsiaustą ir apvilko jo paties drabužiais.
21Jie privertė vieną grįžtantį iš laukų praeivį — Simoną Kirėnietį, Aleksandro ir
22Taip jie nuvedė Jėzų į Golgotos vietą; išvertus tai reiškia: „Kaukolės vieta“.
23Ten davė jam mira atmiešto vyno, bet jis negėrė.
24Tuomet prikalė jį prie kryžiaus ir
25Buvo trečia valanda, kai jį nukryžiavo.
26Taip pat buvo užrašytas jo kaltinimas: „Žydų karalius“.
27
29
30Gelbėkis pats, nuženk nuo kryžiaus!“
31Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais, kalbėdami tarp savęs: „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti.
32Mesijas, Izraelio karalius, tegu dabar nužengia nuo kryžiaus, kad pamatytume ir įtikėtume“. Jį plūdo ir kartu nukryžiuotieji.
33Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos.
34Devintą valandą Jėzus garsiai sušuko:
35Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: „Matai, jis šaukiasi Elijo“.
36Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę
37Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.
38Tuo metu šventovės
39Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip jis šaukdamas mirė, tarė: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“
40Ten buvo
41Kai Jėzus dar buvo Galilėjoje, jos jį lydėjo ir jam tarnavo. Taip pat ten buvo daug kitų, kartu su juo atvykusių į Jeruzalę.
42Jau vakarui atėjus (kadangi buvo Pasirengimas, arba šabo išvakarės),
43atvyko Juozapas iš Arimatėjos, garbingas teismo tarybos narys, kuris irgi laukė Dievo karalystės. Jis drąsiai nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.
44Pilotas nustebo: argi jau būtų miręs? Jis pasišaukė šimtininką ir paklausė, ar Jėzus jau miręs.
45Patyręs tai iš šimtininko, jis atidavė Juozapui kūną.
46Šis nupirko drobulę, nuėmė Jėzų nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę, paguldė jį kapo rūsyje, kuris buvo iškaltas uoloje, ir užritino angą akmeniu.
47Marija Magdalena ir Marija, Jozės motina, matė, kur jis buvo palaidotas.