Pakartoto Įstatymo 10:1-22 LTRK2012 - Bible AI

¹Tada VIEŠPATS tarė man: ‘Nusitašyk iš akmens dvi plokštes, tokias kaip pirmąsias, ir užkopk pas mane ant kalno; padirbk ir medžio skrynią.

²Aš įrašysiu ant plokščių žodžius, buvusius ant pirmųjų plokščių, kurias sudaužei, ir tu įdėsi jas į skrynią’.

³Padirbau skrynią iš akacijos medžio, nusitašiau dvi akmens plokštes, tokias kaip pirmąsias, ir užkopiau ant kalno su dviem plokštėmis rankose.

⁴Tada jis parašė ant plokščių, kaip anksčiau buvo parašęs, tuos pačius žodžius — Dešimt Įsakymų, kuriuos VIEŠPATS buvo paskelbęs jums iš ugnies ant kalno sueigos dieną, ir padavė jas man.

⁵Apsisukęs nusileidau nuo kalno ir įdėjau plokštes į skrynią, kurią buvau padirbęs. Ir ten jos tebėra, kaip VIEŠPATS man įsakė.

⁶Izraelitai keliavo iš Beeroto Bene Jaakano į Moserą. Ten ⓛmirė Aaronas, ten buvo ir palaidotas; jo sūnus Eleazaras tapo kunigu vietoj jo.

⁷Iš čia jie keliavo į Gudgodą, o iš Gudgodos į Jotbatą — kraštą su tekančiais upeliais.

⁸Tuo metu VIEŠPATS ⓜatskyrė Levio giminę VIEŠPATIES Sandoros Skryniai nešti, būti VIEŠPATIES akivaizdoje bei jam tarnauti ir laiminti jo vardu, kaip šiandien ir daroma.

⁹Todėl Levis neturi dalies ar paveldo su savo broliais. Pats VIEŠPATS yra jo paveldas, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra apie juos kalbėjęs.

¹⁰ⓝIšbuvau ant kalno keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų. Dar kartą VIEŠPATS išklausė mane ir sutiko tavęs nesunaikinti.

¹¹VIEŠPATS tarė man: ‘Stokis! Leiskis kelionėn priekyje žmonių, kad jie įžengtų ir paveldėtų kraštą, kurį jų protėviams prisiekiau jiems duoti’.

¹²O dabar, Izraeli, ko gi reikalauja iš tavęs VIEŠPATS, tavo Dievas? Vien pagarbiai bijoti VIEŠPATIES, savo Dievo, eiti visais jo keliais, mylėti jį, tarnauti VIEŠPAČIUI, savo Dievui, visa savo širdimi ir visa siela

¹³ir laikytis visų VIEŠPATIES, tavo Dievo, įsakymų bei įstatų, kuriuos įsakau tau šiandien tavo paties labui.

¹⁴Žiūrėk! VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, priklauso dangus bei dangaus aukštybės,[4] žemė ir visa, kas joje,

¹⁵tačiau tik tavo protėvius VIEŠPATS pamilo ir išrinko jus, jų palikuonis, iš visų tautų, kaip šiandien ir yra.

¹⁶Tad apipjaustykite savo surambėjusias širdis ir nebebūkite daugiau kietasprandžiai.

¹⁷Juk VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra ⓞdievų Dievas ir viešpačių Viešpats — didingas, galingas ir baisus Dievas, ⓟnesantis šališkas ir neimantis kyšio,

¹⁸ginantis našlaičio ir našlės bylą, mylintis ateivį, parūpinantis jiems maisto ir drabužių.

¹⁹Tad ir jūs mylėsite ateivį, nes patys buvote ateiviai Egipto žemėje.

²⁰Bijosi VIEŠPATIES, savo Dievo, tik jį garbinsi, jam atsiduosi ir jo vardu prisieksi.

²¹Jis tavo gyrius. Jis tavo Dievas, padaręs šiuos nuostabius ir baisius darbus, kuriuos matei savo akimis.

²²Tavo protėvių buvo ⓠseptyniasdešimt, kai jie nuėjo į Egiptą, o dabar VIEŠPATS, tavo Dievas, yra ⓡpadaręs tave tokį gausų kaip dangaus žvaigždes.