1Išmintingas vaikas brangina tėvo pamokymą, o pašaipūnas nesiklauso, kai būna baramas.
2Iš savo žodžių vaisių žmogus valgo gerą valgį, o apgaulingas žmogus alksta darydamas niekšybes.
3Kas saugo savo liežuvį, tas apsaugo savo gyvastį, o plepus žmogus prieina liepto galą.
4Dykaduonis alksta ir nieko neturi, o darbštus žmogus vaišinsis prie turtingo stalo.
5Teisus žmogus nekenčia melo, o nedoras melu ir gyvena.
6Teisumas saugo žmogų, kuris eina doru keliu, o nuodėmė pražudo nedorėlį.
7Vieni dedasi turtingais, bet nieko neturi, kiti dedasi vargšais, bet turi didelius turtus.
8Turtingas žmogus turi turtų savo gyvasčiai išpirkti, o vargšas niekada negirdi grasinimo.
9Teisiųjų šviesa džiūgauja, o nedorėlių žibintas gęsta.
10Kvailas žmogus įžūlumu sėja vaidus, o išmintis atitenka priimantiems patarimą.
11Iš karto įgyti turtai sunyks, o kas po truputį kaupia, tas juos didina.
12Atidėta viltis susargdina širdį, o įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis.
13Kas paniekina žodį, tas užsitraukia pražūtį, o kas gerbia įsakymą, tam bus atlyginta.
14Išminčiaus mokymas — gyvenimo šaltinis, įgalinantis išvengti mirtinų pinklių.
15Sveika nuovoka laimi palankumą, o sukčių kelias veda į pražūtį.
16Gudrus žmogus visur elgiasi protingai, o kvailas parodo savo kvailumą.
17Nedoras pasiuntinys pridaro vargo, o patikimas atstovas atneša ramybę.
18Neturtas ir gėda tam, kuris nepaiso pamokymo, o kas klauso įspėjimo, tas gerbiamas.
19Įgyvendintas troškimas malonus širdžiai; kvailieji bjaurisi nusigręžimu nuo pikta.
20Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą.
21Nusidėjėliams iš paskos seka nelaimė, o teisiuosius pasiveja gerovė.
22Geras žmogus palieka paveldą savo vaikaičiams, o nusidėjėlio turtas skiriamas teisiajam.
23Bylinėjimasis suryja įdirbtą vargšo lauką, ir neteisybė nušluoja jo buveinę.
24Kas gailisi rykštės, tas nekenčia savo vaiko, o kas jį myli, tas pataiso rykšte.
25Teisusis valgo sočiai iki valios, o nedorėlių pilvas tuščias.