1Vynas išjuokia, stiprusis gėrimas primuša; neišmintingas, kas jais svaiginasi.
2Karaliaus rūstybė — tarsi liūto riaumojimas; kas jį supykdo, tas savo gyvastį stato į pavojų.
3Garbinga žmogui vengti ginčų, o kiekvienas kvailys leidžiasi į kivirčus.
4Sėjos metu tinginys nearia; pjūčiai atėjus, jis ieško, bet nieko neranda.
5Žmogaus širdies užmojai — gilūs vandenys, protingas žmogus gali jų semtis.
6Daugelis laiko save geros valios žmonėmis, bet kas gali rasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti?
7Teisus žmogus elgiasi dorai; laimingi jo vaikai, gavę tokį paveldą!
8Kai karalius atsisėda į teismo sostą, jis gali išsijoti visa pikta savo akimis.
9Kas gali sakyti: „Nuvaliau savo širdį. Esu švarus, be nuodėmės!“
10Dvejopais svarsčiais ir dvejopais saikais — abejais bjaurisi VIEŠPATS.
11Savo veiksmais net jaunuolis parodo, ar jo elgesys sąžiningas ir doras.
12Ir girdinčią ausį, ir matančią akį — abi VIEŠPATS padarė.
13Nepamėk miego, kad netaptum skurdžiumi; laikyk plačiai atvertas akis, ir turėsi ko valgyti.
14„Nieko verta, nieko verta“, — sako pirkėjas, o nueidamas puikuojasi[3].
15Aukso ir brangakmenių gausu, bet išmintingos lūpos — brangiausias papuošalas.
16Paimk drabužį laidavusio už atėjūną, ir pasilaikyk jį kaip užstatą, nes jis laidavo už svetimšalę[4].
17Duona, gauta per apgaulę, saldi, bet vėliau burna taps pilna žvyro.
18Užmojai subręsta per pasitarimus; kariauk protingai apsvarstydamas.
19Kas nuolat išduoda paslaptis, tas liežuvautojas; todėl nebendrauk su tuščiu plepiu.
20Kas keikia savo tėvą ir motiną, to žibintas užges visiškoje tamsoje.
21Nuosavybė, greitai įgyta pradžioje, galų gale nebus palaiminta.
22Nesakyk: „Aš atlyginsiu už pikta!“ Pasitikėk VIEŠPAČIU, ir jis tau padės.
23Skirtingi svarsčiai pasibjaurėtini VIEŠPAČIUI, nesąžiningos svarstyklės yra negeros.
24VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius; tad kaip žmogus gali suvokti savo kelią?
25Įklius į spąstus tas, kas neapgalvotai sako: „Pašventinta!“ — paskui ima gailėtis, davęs tokį įžadą.
26Išmintingas karalius išsijoja nedorėlius ir kulia juos kuliamuoju ratu.
27Žmogaus gyvybės alsavimas — VIEŠPATIES žibintas, apreiškiantis visas jo būties gelmes.
28Gerumas ir ištikimybė apsaugo karalių, o jo sostas palaikomas teisumo.
29Jaunuolių papuošalas — jėga, o seneliai gerbiami dėl jų žilų galvų.
30Mėlynės ir žaizdos yra užmokestis už pikta, žmogaus gelmes siekiantys smūgiai.