1Masos karaliaus Lemuelio žodžiai. Pamokymas, kurį jam davė jo motina:
2„Ne, mano sūnau! Ne, mano įsčių sūnau! Ne, mano įžadų sūnau!
3Nedalyk savo stiprybės moterims nė savo jėgų karalių naikintojoms.
4Vynas — ne karaliams, Lemueli! Ne karaliams gerti vyną, ne valdovams mėgti svaigųjį gėrimą,
5kad gerdami nepamirštų, ką įstatas liepia, ir nepažeistų visų vargo žmonių teisių.
6Verčiau duok svaigųjį gėrimą žūstančiam, o vyną — žmogui, kuriam gyvenimas apkarto.
7Tegeria, teužmiršta savo skurdą ir tenebegalvoja apie savo nelaimę.
8Kalbėk už tą, kuris pats už save negali kalbėti, ir dėl skurdžiaus teisių.
9Atverk burną! Tark teisų nuosprendį, gink vargšus ir beturčius!“
10[9] Koks retas radinys — sumani žmona! Brangesnė už perlus jos vertė!
10א
11Vyras jai patiki savo širdį ir turi tikrą turtą.
11ב
12Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu per visas savo gyvenimo dienas.
12ג
13Ji pasirūpina vilnų bei linų ir darbuojasi įgudusiomis rankomis.
13ד
14Kaip pirklio laivai, ji pargabena iš toli maisto atsargų.
14ה
15Ji keliasi, kai dar tamsu, duoda maisto namams ir dienos nurodymų tarnaitėms.
15ו
16Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka, iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną.
16ז
17Ji susijuosusi jėga, jos rankos stiprios.
17ח
18Ji mato, kad jos verslas klesti; naktį jos žibintas niekada neprigęsta.
18ט
19Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės.
19י
20Ji dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai.
20כ
21Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga, nes visi jos namiškiai šiltai aprengti.
21ל
22Ji pati pasigamina antklodžių, plona drobė ir purpuras — jos drabužiai.
22מ
23Jos vyras įžymus miesto vartuose ir sėdi ten tarp šalies seniūnų.
23נ
24Ji siuva ir parduoda lino drabužius, ir tiekia juostas pirkliams.
24ס
25Stiprybė ir orumas — jos drabužis; ji su šypsniu žiūri į ateitį.
25ע
26Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio — malonus pamokymas.
26פ
27Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį ir niekada nevalgo dykaduonio duonos.
27צ
28Jos vaikai ją giria, jos vyras irgi liaupsina ją:
28ק
29„Daug sumanių moterų, bet tu viršiji jas visas!“
29ר
30Žavumas — apgaulė, o grožis — migla; moteris turi būti giriama už pagarbią VIEŠPATIES baimę.
30ש
31Duokite jai atlyginimą už jos triūsą! Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!