Pradžios 48:1-22 LTRK2012 - Bible AI

¹Netrukus Juozapui buvo pranešta: „Tavo tėvas silpsta!“ Jis pasiėmė drauge abu savo sūnus — Manasą ir Efraimą.

²Kai Jokūbui buvo pasakyta: „Žiūrėk, tavo sūnus Juozapas atėjo pas tave“, — jis, sukaupęs jėgas, atsisėdo lovoje.

³ⓙ„Dievas Visagalis, — Jokūbas tarė Juozapui, — pasirodė man prie Lūzo, Kanaano krašte, palaimino mane

⁴ir pasakė: ‘Aš padarysiu tave vaisingą; padauginsiu tave ir padarysiu iš tavęs tautų bendriją, o šį kraštą duosiu tavo palikuonims po tavęs kaip amžiną nuosavybę’.

⁵Todėl abu tavo sūnūs, gimę Egipto žemėje prieš man atsikeliant pas tave į Egiptą, yra mano; Efraimas ir Manasas bus lygiai mano, kaip mano yra Rubenas ir Simeonas.

⁶Bet palikuonys, gimę tau po jų, bus tavo, o dėl paveldo jie bus žinomi jų dviejų brolių vardais.

⁷Aš tai darau dėl to, kad, man grįžtant iš Padano, mano skausmui, tavo motina ⓚRachelė mirė Kanaano krašte kelionės metu visai arti Efratos. Aš ją ir palaidojau ten, prie kelio į Efratą, tai yra Betliejų“.

⁸Pamatęs Juozapo sūnus, Izraelis paklausė: „O kas jie?“

⁹— „Jie mano sūnūs, kuriuos man čia davė Dievas“, — atsakė Juozapas tėvui. O jis tarė: „Prašyčiau atvesti juos prie manęs, kad galėčiau palaiminti“.

¹⁰Izraelio akys buvo aptemusios nuo senatvės, ir jis nebegalėjo matyti. Tad Juozapas privedė juos arčiau prie jo; jis pabučiavo juos ir apkabino.

¹¹Izraelis tarė Juozapui: „Niekada nesitikėjau vėl pamatyti tavo veido, ogi dabar Dievas man ir tavo vaikus parodė!“

¹²Tuomet Juozapas nukėlė juos nuo savo tėvo kelių ir nusilenkė iki žemės.

¹³Juozapas paėmė juodu abu — Efraimą dešine ranka Izraelio kairėje ir Manasą kaire ranka Izraelio dešinėje — ir atvedė arčiau prie jo.

¹⁴Bet Izraelis ištiesė dešinę ranką ir uždėjo ant galvos Efraimui, kuris buvo jaunesnis, o kairę ranką — ant galvos Manasui, sukryžiuodamas savo rankas, nors Manasas ir buvo pirmagimis.

¹⁵Jis palaimino Juozapą, tardamas:

¹⁵„Dievas, kurio keliais ėjo mano protėviai Abraomas ir Izaokas, Dievas, kuris buvo mano ganytojas nuo mano gimimo iki šios dienos,

¹⁶angelas, kuris išgelbėjo mane iš visų pavojų, telaimina šiuos jaunuolius! Tebūna juose įamžintas mano vardas ir vardas mano protėvių Abraomo ir Izaoko! Teišauga jie į didelę daugybę žemėje!“

¹⁷Pamatęs, kad jo tėvas uždėjo dešinę ranką Efraimui ant galvos, Juozapas pamanė, jog tai neteisinga. Tad paėmė tėvo ranką perkelti nuo Efraimo ant Manaso galvos.

¹⁸Tėvui Juozapas sakė: „Ne taip, mano tėve! Kadangi šis yra pirmagimis, uždėk savo dešinę ranką jam ant galvos“.

¹⁹Tačiau tėvas nesutiko. „Aš žinau, mano sūnau, aš žinau, — tarė jis, — jis taip pat taps tauta, jis taip pat bus didis. Bet jo jaunasis brolis bus didesnis už jį, ir jo palikuonys taps tautų daugybe“.

²⁰Ir ⓛjis palaimino juos, sakydamas: „Per tave Izraelis laimins, tardamas: Taip jis padarė Efraimą viršesnį už Manasą.

²⁰‘Tepadaro Dievas tau kaip Efraimui ir Manasui!’“

²¹Po to Izraelis tarė Juozapui: „Žiūrėk, aš mirštu, bet Dievas bus su jumis ir sugrąžins jus į protėvių kraštą.

²²Dabar aš duodu tau viena dalimi daugiau negu tavo broliams, — dalį, kurią atėmiau iš amoritų rankos savo kalaviju ir lanku“.