Pradžios 9:1-29 LTRK2012 - Bible AI

¹Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir tarė jiems: ⓒ„Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę.

²Bijos jūsų ir drebės prieš jus visi žemės gyvuliai, visi padangių paukščiai — visa, kas juda žemėje, ir visos jūrų žuvys. Į jūsų rankas jie atiduoti.

³Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus.

⁴ⓓTiktai mėsos su jos gyvybe, su krauju joje, nevalgysite.

⁵Taip pat ir už jūsų kraują, jūsų gyvybę, reikalausiu atsiskaityti: iš kiekvieno gyvulio to reikalausiu ir iš žmonių — iš kiekvieno už artimo kraują — reikalausiu atsiskaityti už žmogaus gyvybę.

⁶ⓔKas pralieja žmogaus kraują, to kraują taip pat pralies žmogus, ⓕnes pagal savo paveikslą Dievas sukūrė žmogų.

⁷O jūs ⓖbūkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite žemėje ir užvaldykite ją!“

⁸Tuomet Dievas tarė Nojui ir su juo buvusiems sūnums:

⁹„Štai sudarau Sandorą su jumis ir jūsų būsimais palikuonimis,

¹⁰su visais gyvūnais, esančiais su jumis, — paukščiais, galvijais ir visais su jumis buvusiais žemės gyvuliais, kurie tik išlipo iš laivo.

¹¹Aš palaikysiu Sandorą su jumis: niekada daugiau visi mirtingieji gyvūnai nebebus tvano vandenų išnaikinti, niekada daugiau nebebus tvano žemei nuniokoti.

¹²Ir tai, — pridūrė Dievas, — bus ženklas, kurį duodu visiems amžiams, mano Sandoros tarp manęs ir jūsų bei visų su jumis esančių gyvūnų:

¹³savo lanką padėjau į debesis, ir jis bus ženklas Sandoros tarp manęs ir žemės.

¹⁴Kai supūsiu viršum žemės debesis ir pasirodys debesyje mano lankas,

¹⁵aš atsiminsiu savo Sandorą tarp manęs ir jūsų bei visų mirtingųjų gyvūnų, ir vandenys niekada daugiau nebetaps tvanu visiems mirtingiesiems sunaikinti.

¹⁶Kai lankas bus debesyje, aš pažvelgsiu į jį ir atsiminsiu Sandorą tarp Dievo ir visų gyvūnų — visų žemėje esančių mirtingųjų“.

¹⁷Dievas sakė Nojui: „Tai bus ženklas Sandoros tarp manęs ir visų žemėje esančių mirtingųjų“.

¹⁸Nojaus sūnūs, išlipusieji iš laivo, buvo Semas, Chamas ir Jafetas. Chamas buvo Kanaano tėvas.

¹⁹Tai buvo Nojaus sūnūs, ir iš jų buvo apgyvendinta visa žemė.

²⁰Nojus, žemės artojas, pirmas įsiveisė vynuogyną.

²¹Jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo nuogas palapinėje.

²²Chamas, Kanaano tėvas, pamatė savo tėvo nuogumą ir papasakojo savo dviem broliams lauke.

²³Tuomet Semas ir Jafetas paėmė drabužį, užsidėjo jį ant pečių ir, eidami atbuli, uždengė savo tėvo nuogumą. Kadangi jų veidai buvo nugręžti į kitą pusę, nuogo savo tėvo jie nematė.

²⁴Išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, ką jo jauniausias sūnus buvo jam padaręs,

²⁵Nojus tarė:

²⁵„Tebūna prakeiktas Kanaanas! Jis bus žemiausias vergas savo broliams“.

²⁶Ir pridūrė: „Šlovė VIEŠPAČIUI, Semo Dievui! Tebūna Kanaanas jiems vergas!

²⁷Tepadaro Dievas vietos Jafetui, teleidžia jam gyventi Semo palapinėse, o Kanaanas tebūna jų vergas“.

²⁸Po tvano Nojus gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų.

²⁹Iš viso Nojus gyveno devynis šimtus penkiasdešimt metų. Po to jis mirė.