1ⓘDovydo maskilas[13].Laimingas, kuriam atleistas nusižengimas,kuriam dovanota nuodėmė.
2Laimingas žmogus, kurio VIEŠPATS nelaiko kaltu,kurio dvasioje nėra apgaulės.
3Kol tylėjau,mano kaulai nyko nuo mano nuolatinių dejonių,
4nes dieną naktį mane slėgė tavo ranka,mano jėgos išseko lyg nuo vasaros karščių.
4Sela.
5ⓙTada išpažinau tau savo nuodėmę,nebeslėpiau savo kaltės.Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus VIEŠPAČIUI“, —ir tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę.