2Būk man gailestingas, Dieve, nes žmonės mane mindžioja, visą laiką jie mane vargina.
3Mano priešai puola mane visą dieną; daug puolančių mane, Aukščiausiasis.
4Kai apima baimė, aš pasitikiu tavim.
5Dievu, kurio pažadą šlovinu, Dievu pasitikiu ir nebijau; ką gali mirtingasis man padaryti?
6Visą laiką jie stengiasi pakenkti mano užmojams; visos jų mintys — man ką pikta padaryti.
7Jie sąmokslauja, tyko iš pasalų, seka mano žingsnius, norėdami mane nužudyti.
8Atmokėk jiems, Dieve, už jų nusikaltimą; pažabok tuos žmones, Dieve.
9Tu sužymėjai mano klajones, tad supilk mano ašaras į savo ąsotį! Argi jos nėra sužymėtos tavo knygoje?
10Tuomet mano priešai trauksis, kai tik tavęs šauksiuosi; žinau, kad Dievas užstoja mane.
11Dievu, kurio pažadą šlovinu, VIEŠPAČIU, kurio žodį garbinu,
12Dievu pasitikiu ir nebijau; ką gali mirtingasis man padaryti?
13Dieve, turiu padaryti, ką esu tau pažadėjęs; aš aukosiu tau bendravimo atnašas.
14Juk tu išgelbėjai mane nuo mirties, mano kojas nuo suklupimo. Tad vaikščioju Dievo Artume — šviesoje, kuri šviečia gyviesiems.