Psalmynas 68:1-36 LTRK2012 - Bible AI

¹Choro vadovui. Dovydo psalmė. Giesmė.

²Pakyla Dievas, išsisklaido jo priešai; bėga nuo jo veido tie, kurie jo neapkenčia.

³Kaip blaškomi dūmai jie pradingsta; kaip prieš ugnį tirpstantis vaškas nedorėliai pražūva prieš Dievą.

⁴O teisieji linksminasi; jie džiūgauja Dievo Artume, jie laimingi ir krykštauja iš džiaugsmo.

⁵Giedokite Dievui, giedokite šlovės giesmes jo vardui; aukštinkite tą, kuris joja ant debesų, kurio vardas yra VIEŠPATS; džiūgaukite jo Artume.

⁶Našlaičių tėvas ir našlių gynėjas — tai Dievas savo šventoje buveinėje.

⁷Dievas duoda benamiams namus, išlaisvina kalinius gyvus ir sveikus; o maištingieji lieka gyventi dykynėje.

⁸Dieve, kai tu vedei savo tautą, kai žygiavai per dykumą,

⁸Sela

⁹ⓛžemė drebėjo, dangus prapliupo lietumi Artume Dievo, Sinajaus Dievo, Artume Dievo, Izraelio Dievo.

¹⁰Siuntei gausų lietų, Dieve, atgaivinai savo nualintą paveldą;

¹¹tavo žmonės ten rado namus; iš savo gerumo, Dieve, tu pasirūpinai vargstančiais.

¹²VIEŠPATS ištaria žodį, ir didis būrys moterų neša gerą žinią:

¹³„Bėga, bėga kariuomenių karaliai! Moterys namie dalijasi grobiu,

¹⁴nors jos likosi tarp avidžių, balandžio pasidabruotais sparnais, geriausiu auksu paauksuotomis jo plunksnomis.

¹⁵Visagaliui ten blaškant karalius, krito sniegas ant Calmono kalno“.

¹⁶O didingasis kalne, Bašano kalne, daugelio viršūnių kalne, Bašano kalne!

¹⁷Daugelio viršūnių kalne, kodėl žvairuoji į kalną, kurį Dievas išsirinko savo buveine ir kuriame VIEŠPATS gyvens amžinai?

¹⁸Dievo kovos vežimų dusyk po dešimt tūkstančių — tūkstančių tūkstančiai; VIEŠPATS žygiuoja iš Sinajaus į šventąją vietą.

¹⁹ⓜTu kopei į aukštąjį kalną, vedeisi belaisvius su palyda ir priėmei dovanas iš žmonių, net iš tų, kurie maištauja. VIEŠPATS Dievas ten gyvens!

²⁰Tebūna pagarbintas Viešpats! Kasdien jis neša mūsų naštas, Dievas — mūsų išganymas.

²⁰Sela.

²¹Mūsų Dievas yra Dievas, kuris išgano; jis VIEŠPATS, mūsų Viešpats, kuris gelbsti mus nuo mirties.

²²Dievas sutrupins savo priešams galvas, gauruotą pakaušį einančio savo kaltės keliais.

²³VIEŠPATS tarė: „Parvesiu juos iš Bašano, parvesiu juos iš jūros gelmių,

²⁴kad tu galėtumei braidyti jų kraujyje ir kad tavo šunys prisilaižytų jo iki soties“.

²⁵Dieve, visi mato tavo pergalės eitynes, Dievo, mano Karaliaus, žygiavimą į savo šventovę.

²⁶Giesmininkai priekyje, muzikantai gale, tarp jų merginos muša būgnelius su žvangučiais.

²⁷„Susirinkę į sueigą, garbinkite Dievą — VIEŠPATĮ, kurie esate iš Izraelio šaltinio!“

²⁸Antai Benjamino žmonės, mažiausia kiltis, juos veda; Judo didžiūnai savo būryje, Zabulono vadai, Naftalio didikai.

²⁹Siųsk, Dieve, savo jėgą, jėgą, Dieve, kurią parodei dėl mūsų

³⁰iš savo šventovės Jeruzalėje, kur karaliai neša tau dovanas.

³¹Drausk nendrių laukinį žvėrį[30], drausk tautas, tą stiprių jaučių ir veršių bandą, kol ateis gūždamiesi su sidabro luitais. Išblaškyk tautas, kurios džiaugiasi karais!

³²Nešini duoklėmis ateis iš Egipto, Kušas atskubės su dovanomis Dievui.

³³Visų tautų žmonės, giedokite Dievui, giedokite šlovės giesmę Viešpačiui,

³³Sela

³⁴kuris joja dangaus skliautu, sukurtu pasaulio pradžioje. Štai griaudžia jo balsas — galingas balsas:

³⁵„Pripažinkite Dievo galybę!“ Jo didybė gaubia Izraelį, o jo galybė — dangaus skliaute.

³⁶Pagarbią baimę kelia savo šventovėje Dievas, Izraelio Dievas; jis teikia galybę ir jėgą tautai. Žmonės, garbinkite Dievą!