2VIEŠPATIE, mūsų Dieve, koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje! Savo didingumu apdengei dangaus aukštybes.
3ⓛMažylių ir kūdikių lūpomis sukūrei sau šlovę engėjams sugėdinti, kad nutildytum priešą ir maištautoją.
4ⓜKai pažvelgiu į tavo dangų, tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias tu pritvirtinai,
5kas tas žmogus, kad jį atmeni, kas tas mirtingasis, kad juo rūpiniesi?
6Tu padarei jį tik truputį žemesnį už save[5], apvainikavai garbe ir didybe.
7Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku, ⓝpadėjai visa prie jo kojų:
8avis ir jaučius visus aliai vieno ir laukinius gyvulius,
9padangių paukščius bei jūros žuvis ir visa, kas tik keliauja jūrų takais.
10VIEŠPATIE, mano Dieve, koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!