1Ateikite, džiaugsmingai giedokime VIEŠPAČIUI, šaukime iš džiaugsmo mūsų išganymo Uolai!
2Artinkimės prie jo su padėka, iš džiaugsmo traukime šlovės giesmes!
3Juk VIEŠPATS — didis Dievas, galingas Karalius, aukštesnis už visus dievus.
4Jo rankose žemės gelmės, ir kalnų viršūnės jam priklauso.
5Jo yra jūra — jis ją padarė — ir sausuma — jo rankos ją sukūrė.
6Ateikime, pagarbinkime ir pulkime kniūbsti, klaupkimės prieš VIEŠPATĮ, mūsų Kūrėją!
7Juk jis mūsų Dievas, o mes — tauta, kurią jis gano, kaimenė, kurią jis veda. ⓟ ⓠO kad išgirstumėte šiandien, ką jis sako!
8„Nebūkite kietaširdžiai, ⓡkaip prie Meribos, kaip Masos dieną[46] dykumoje;
9ten jūsų protėviai gundė mane, bandė mane, nors buvo matę mano darbus.
10Keturias dešimtis metų kokti man buvo toji karta. Tariau: ‘Tai žmonės, kurių širdis klysta; jie negerbia mano kelių’.
11ⓢUžtat įniršęs prisiekiau: ‘Į mano ⓣpoilsio kraštą jie neįžengs’“.