1Broliai, mano širdies troškimas ir mano malda Dievui yra už juos — jų išgelbėjimui.
2Aš jiems liudiju, kad jie turi Dievui uolumo, tačiau šiam trūksta išmanymo.
3Nesuprasdami Dievo teisumo, jie bandė nusistatyti savą ir todėl nepakluso Dievo teisumui.
4Juk Įstatymo tikslas — Kristus, atėjęs nuteisinti kiekvieno, kas tiki.
5
6Bet teisumas iš tikėjimo kalba:
7arba:
8Bet ką jis sako? —
9Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.
10Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas — į išganymą.
11Raštas juk sako:
12Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi:
13
14Kaipgi jie šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?!
15O kas gi skelbs nesiųstas? Juk parašyta:
16Bet ne visi pakluso Evangelijai. Antai Izaijas sako:
17Taigi tikėjimas — iš klausymo, klausymas — kai skelbiamas Kristaus žodis.
18Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo?! Kaipgi ne!
19Klausiu toliau: argi Izraelis nesuprato?! Bet Mozė pirmas sako:
20Izaijas drįsta sakyti:
21O Izraeliui sako: