Skaičių 21:1-35 LTRK2012 - Bible AI

¹Išgirdęs, ⓛkad Izraelis ateina per Atarimus, Negebe gyvenęs kanaanietis Arado karalius išėjo kovoti su Izraeliu ir paėmė kai kuriuos jų į nelaisvę.

²Tada Izraelis padarė šį įžadą VIEŠPAČIUI: „Jei atiduosi šią tautą į mūsų rankas, mes visiškai sunaikinsime jų miestus“.

³VIEŠPATS išklausė Izraelio maldą ir atidavė kanaaniečius. Izraelitai visiškai sunaikino juos ir jų miestus. Todėl ta vieta buvo pavadinta Horma.

⁴Nuo Horo kalno jie leidosi į kelionę Nendrių jūros keliu, norėdami ⓜapeiti Edomo kraštą. Bet pakeliui žmonės neteko kantrybės.

⁵ⓝJie kalbėjo prieš Dievą ir Mozę: „Kodėl išvedei mus iš Egipto numirti dykumoje? Juk čia nėra nei maisto, nei vandens: mes bjaurimės tuo niekam tikusiu maistu“.

⁶Tada VIEŠPATS pasiuntė žmonėms ugningus žalčius. Jie gėlė žmones, ir nuo to daug izraelitų mirė.

⁷Žmonės ėjo pas Mozę ir sakė: „Nusidėjome, nes kalbėjome prieš VIEŠPATĮ ir prieš tave. Užtark VIEŠPAČIUI, kad atimtų nuo mūsų žalčius“. Mozė meldėsi už žmones.

⁸VIEŠPATS tarė Mozei: „Pasidirbk ugningą žaltį ir pridėk jį prie stulpo. Kiekvienas, kuris yra įgeltas, pažvelgs į jį ir išliks gyvas“.

⁹ⓞMozė tada padirbo vario žaltį ir pridėjo jį prie stulpo. Kai tik žaltys ką nors įgeldavo, tas žmogus pažvelgdavo į vario žaltį ir likdavo gyvas.

¹⁰Izraelitai keliavo toliau ir pasistatė stovyklą prie Obotų.

¹¹Iškeliavę iš Obotų, jie pasistatė stovyklą prie Ije Abarimų, dykumoje į rytus nuo Moabo.

¹²Pakilę iš ten, jie statėsi palapines Zeredo tarpeklyje.

¹³Iš ten nukeliavo ir pasistatė stovyklą anapus Arnono, tai yra dykumoje, kuri driekiasi nuo amoritų žemės, nes Arnonas yra riba tarp Moabo ir amoritų.

¹⁴Todėl ir sakoma VIEŠPATIES Karų knygoje[8]:

¹⁴„Vahebas Sufoje ir tarpekliai, Arnonas

¹⁵ir tarpeklių šlaitai, besidriekiantys Aro buveinės link ir besišliejantys palei Moabo ribą“.

¹⁶Iš ten jie keliavo Beero link, tai yra prie to šulinio, apie kurį VIEŠPATS kalbėjo Mozei: „Sušauk žmones, duosiu aš jiems vandens“.

¹⁷Izraelitai giedojo giesmę: „Prasiveržk, šuliny! — giedokite jam! —

¹⁸Šulinys, kurį iškasė vadai, kurį išrausė tautos didžiūnai skeptru, savo lazdomis“.

¹⁸Iš Midbaro jie nukeliavo į Mataną,

¹⁹iš Matanos į Nahalielį, iš Nahalielio į Bamotus,

²⁰o iš Bamotų į slėnį, kuris yra Moabo šalyje prie Pisgos viršūnės, žvelgiančios žemyn į Ješimoną.

²¹Tada Izraelis išsiuntė pasiuntinius pas amoritų karalių Sihoną, tardamas:

²²„Leisk man pereiti per tavo kraštą. Mes nepasuksime į laukus ar vynuogynus ir negersime vandens iš tavo šulinių. Eisime Karaliaus vieškeliu, kol pereisime tavo žemę“.

²³Sihonas nesutiko leisti Izraeliui pereiti per savo žemę, bet, subūręs visas savo pajėgas, išėjo į dykumą prieš Izraelį ir, atžygiavęs į Jahacą, kovojo su Izraeliu.

²⁴Izraelis sumušė jį aštriu kalaviju ir užėmė jo kraštą nuo Arnono iki Jaboko — iki pat Amono krašto, nes Amono riba buvo įtvirtinta.

²⁵Izraelis paėmė visus tuos miestus. Izraelis apsigyveno visuose amoritų miestuose, Hešbone ir visose jam pavaldžiose gyvenvietėse.

²⁶O Hešbonas buvo sostinė amoritų karaliaus Sihono, kuris buvo kariavęs su ankstesniu Moabo karaliumi ir paėmęs visą jo kraštą iki pat Arnono.

²⁷Todėl dainiai sako:

²⁷„Ateikite į Hešboną, tebūna jis atstatytas; tebūna Sihono sostinė tvirtai atkurta.

²⁸ⓟJuk ugnis išėjo iš Hešbono, liepsna iš Sihono miesto. Ji sunaikino Moabo Arą ir prarijo Arnono aukštumas.

²⁹Vargas tau, Moabai! Esi žuvusi, Kemošo tauta! Jis leido jo sūnums tapti bėgliais, jo dukterims būti paimtoms į nelaisvę pas amoritų karalių Sihoną.

³⁰Žuvo jų palikuonys nuo Hešbono iki Dibono; niokojome, kol ugnis pasiekė Medebą“.

³¹Taip Izraelis apsigyveno amoritų krašte.

³²Tada Mozė išsiuntė išžvalgyti Jazero. Užėmę jo gyvenvietes, jie išvarė ten gyvenusius amoritus.

³³Tada jie pasuko ir nuėjo keliu į Bašaną. Bašano karalius Ogas, jis ir visi jo žmonės, išėjo į mūšį su izraelitais prie Edrėjo.

³⁴Bet VIEŠPATS tarė Mozei: „Nebijok jo, nes aš duodu tau į rankas jį, visą jo tautą ir visą jo kraštą. Padarysi jam, ką padarei Sihonui, Hešbone gyvenusiam amoritų karaliui“.

³⁵Jie užmušė jį, jo sūnus ir visus žmones — visus iki vieno, o kraštą paėmė savo nuosavybėn.