Skaičių 23:1-30 LTRK2012 - Bible AI

¹Bileamas tarė Balakui: „Pastatyk man čia septynis aukurus ir parūpink septynis jaučius bei septynis avinus“.

²Balakas padarė, kaip Bileamas buvo paliepęs. Balakas ir Bileamas paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną.

³Tada Bileamas tarė Balakui: „Stovėk čia, prie savo deginamosios aukos, kol aš grįšiu. Gal ateis VIEŠPATS manęs pasitikti. Ką jis man apreikš, tau pasakysiu“. Ir jis palypėjo ant plikos kalvos.

⁴Dievas pasitiko Bileamą. „Parengiau anuos septynis aukurus ir paaukojau ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną“, — pasakė jam Bileamas.

⁵VIEŠPATS, įdėjęs žodį Bileamui į lūpas, tarė: „Grįžk pas Balaką ir taip jam kalbėk“.

⁶Jis sugrįžo pas Balaką ir žiūri: tas tebestovi prie savo deginamosios aukos drauge su visais Moabo didžiūnais.

⁷Tada Bileamas ėmė pranašauti, sakydamas:

⁷„Balakas atvedė mane iš Aramo, Moabo karalius iš Rytų kalnų: ‘Ateik, prakeik man Jokūbą; ateik, pasmerk Izraelį!’

⁸Kaip aš galiu prakeikti, ko Dievas neprakeikė? Kaip aš galiu pasmerkti tuos, kurių VIEŠPATS nepasmerkė?

⁹Net nuo uolų viršūnės aš juos matau, nuo kalvų juos stebiu. Štai tauta, atskirai gyvenanti, ji atokiai laikosi nuo kitų tautų!

¹⁰Kas gali suskaityti Jokūbo dulkes ir žinoti vėjo nešamų Izraelio dulkelių skaičių? Tebūna man leista mirti teisiųjų mirtimi, tebūna, kad mano galas būtų panašus į jo!“

¹¹Tada Balakas tarė Bileamui: „Ką tu padarei? Aš atvedžiau tave prakeikti mano priešus, o tu juos laiminte palaiminai!“ —

¹²„Argi ne tai, ką VIEŠPATS deda man į burną, aš turiu ištikimai pakartoti?“

¹³Balakas tarė: „Prašyčiau eiti su manimi į kitą vietą, iš kur galėsi juos matyti. Matysi tik dalį, visų jų nematysi. Tada iš ten juos prakeik“.

¹⁴Tada užvedė jį į Cofimo lauką ant Pisgos viršūnės ir, pastatęs septynis aukurus, paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną.

¹⁵Bileamas tarė Balakui: „Stovėk čia prie savo deginamosios aukos, kol aš ten sutiksiu VIEŠPATĮ“.

¹⁶VIEŠPATS sutiko Bileamą ir, įdėjęs žodį jam į lūpas, tarė: „Grįžk pas Balaką ir taip jam kalbėk“.

¹⁷Bileamas sugrįžo pas jį ir žiūri: jis tebestovi prie savo deginamosios aukos drauge su Moabo didžiūnais. „Ką pasakė VIEŠPATS?“ — paklausė Balakas.

¹⁸Tada Bileamas ėmė pranašauti, sakydamas:

¹⁸„Atsistok, Balakai, ir klausykis; palenk ausį mano liudijimui, Ciporo sūnau.

¹⁹Dievas nėra žmogus, kad meluotų, ar mirtingasis, kad keistų savo mintį. Tai argi jis neįvykdys, ką pažadėjo? Argi jis nepadarys, ką pasakė?

²⁰Žiūrėk, aš gavau įsakymą palaiminti: kai jis palaimina, aš negaliu to pakeisti.

²¹Negresia pavojus Jokūbui, nematyti nelaimės Izraelyje. VIEŠPATS, jų Dievas, yra su jais; su jais jų Karaliaus pergalė.

²²Dievas, vedantis juos iš Egipto, jiems tarsi laukinio jaučio ragų galia.

²³Žiūrėk! Tikrai nėra kerų prieš Jokūbą, nėra burtų prieš Izraelį. Nūnai bus sakoma apie Jokūbą ir Izraelį: ‘Žiūrėk, ką padarė Dievas!’

²⁴Tai tauta, besikelianti tarsi liūtė, pašokanti tarsi liūtas! Ji negula, kol nesuėda grobio ir neišgeria užmuštųjų kraujo“.

²⁵„Jei negali jų prakeikti, — Balakas tarė Bileamui, — tai bent nelaimink!“

²⁶Bet Bileamas atsakė Balakui: „Argi aš tau nesakiau: ‘Ką VIEŠPATS sako, tai aš turiu sakyti’?“

²⁷Tada Balakas tarė Bileamui: „Prašom eiti, nuvesiu tave į kitą vietą. Galbūt Dievui patiks, kad prakeiktumei juos iš ten“.

²⁸Balakas užvedė Bileamą ant Peoro viršūnės, žvelgiančios žemyn į Ješimoną.

²⁹Bileamas tarė Balakui: „Pastatyk čia septynis aukurus ir parūpink septynis jaučius ir septynis avinus“.

³⁰Balakas padarė, kaip Bileamas buvo paliepęs, ir paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną.