1Vėl pakėliau akis ir regėjau keturis vežimus, išvažiuojančius tarp dviejų kalnų. Tie kalnai buvo žalvario.
2Pirmo vežimo
3trečio
4Aš paklausiau su manimi kalbėjusį angelą: ‘Kas tai, mano viešpatie?’
5Angelas atsakė man:
6Sartieji žirgai eina į rytų šalį, vežimas su juodais žirgais — į šiaurės šalį, baltieji — į vakarų šalį, o palšieji obuolmušiai — į pietų šalį’.
7Išėję ristūnai nekantravo pradėti eiti sargybą žemėje. Jis tarė: ‘Pradėkite! Eikite sargybą žemėje!’ Ir jie ėjo sargybą žemėje.
8Jis pašaukė mane, tardamas: ‘Žiūrėk, einantieji į šiaurės šalį įkurdino mano Dvasią šiaurės krašte’.
9Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
10‘Paimk sidabro ir aukso iš tremtinių Heldajo, Tobijos ir Jedajos, atvykusių iš Babilono, ir nueik tą pačią dieną į Sofonijos sūnaus Jošijos namus.
11Paimk sidabro ir aukso, padaryk karūną ir uždėk ją vyriausiajam kunigui Jehocadako sūnui Jozuei ant galvos.
12Sakyk jam:
13
14Pati karūna liks VIEŠPATIES šventykloje kaip Heldajo, Tobijos, Jedajos ir Sofonijos sūnaus Jošijos atminimas.
15Toli toli esantieji ateis ir padės statyti VIEŠPATIES šventyklą. Tuomet jūs žinosite, kad Galybių VIEŠPATS atsiuntė mane pas jus. Tai įvyks, jei jūs uoliai klausysitės VIEŠPATIES balso“.